Kalnų slidinėjimo sporte, kaip ir gyvenime, kartais ateina akimirka, kai trūks plyš norisi ištrūkti iš kasdienybės rėmų. Ir tuomet slidininkas arba snieglentininkas atsistoja prie vieno iš „juodųjų“ šlaitų pradžios ir desperatiškas širdies plakimas nuspalvina pilką kasdienybės monotoniškumą visomis vaivorykštės spalvomis. Kokie gi patys stačiausi šlaitai pasaulyje ir kur gi juos rasti?
Atsakymo ieškoma šiame puslapyje.
1. La Chavanette, Avoriaz, Prancūzija
„Swiss Wall“ – Šveicarijos siena – štai pavadinimas, kuris visiškai nieko nesako paprastam slidininkui. Tačiau visus, kas nors kartą stovėjo ant šio 200 metrų ilgio stataus šlaito krašto, nuo šio šnypščiančio pavadinimo pradeda krėsti drebulys. „Tik profesionalams“ – skelbia lentelė šlaito pradžioje. Naujokus, kurių negąsdina įspėjamieji ženklai, sustabdys uolėta bedugnė, kuri yra tokia stati, kad stovinčiam slidininkui nematyti, kad priekyje jo laukia vien tik duobės, apeinamos per neliestą ir gilų sniegą. O štai jei šlaitas nuslidinėtas iki ledo, išgyventi ant jo – neįmanoma.
2. Delirium Dive, Sunshine Village, Kanada
„Delirium Dive“ – stačiausias Ožio kalno akies šlaitas. Mėgstama nutrūktgalvių amerikiečių slidininkų vieta, kurių adrenaliną kaitina ne tik šlaito statumas, tačiau ir didelė sniego griūčių tikimybė. Lavinų patrulis reikalauja, kad prieš slidininkams išeinant į trasą, jie įsigytų lavinų švyturėlius ir kartu su savimi neštųsi lopetą ir imtuvą. Be šių daiktų nepateksite net į keltuvą. Be to, kurorte nėra nuomos punktų, patyrę slidininkai čia atvyksta slidinėti su savo įranga.
3. Grand Couloir, Courchevel, Prancūzija
Garsusis Courchevel kurortas jau tapo didaktine alegorija naujienų tinklalapiuose apie rusų oligarchų keistenybes. Ir vis dėlto čia važiuoja ne tik prisideginėti nuo 500 eurų kupiūros ir šiukšlinti briliantais. Nuo keltuvo „La Saulire“ stoties prasideda sudėtingiausia Didžiajame Kuluare nusileidimo dalis. Jei šviežio sniego nebūtų savaitę ar dvi, pirmus kelis posūkius galima laikyti išgyvenimo išbandymu, užtat toliau trasa išplatėja ir antroji trasos pusė nebereikalauja jokių ekstremalių įgūdžių.
4. Corbet's Couloir, Jackson Hole, Vajomingas, JAV
„Corbet's Couloir“ – šlaitas, kurį patyrę slidininkai ir snieglentininkai turi įveikti bent kartą per savo gyvenimą. Naujas keltuvas ant Randevu kalno pristatys čia bet kurį naujoką. Daugelis čia taip ir važinėjasi – iki viršutinio taško ir į apačią – keltuvu, po kelis kartus, prieš pasiryždami beprotiškam nusileidimui. Beje, pats šlaitas, kurio pokrypio kampas neviršija 40 laipsnių esant 15 metrų pločiui, ne toks jau ir baisus. Svarbiausia ­­– įveikti save ir šokti pačioje šlaito pradžioje. Yra du keliai – galima šokti į kairę, praskristi 3-4 metrus, perkelti svorį į priekį ir įsipaišyti į aštrų posūkį, aplenkiant didelę uolą, arba atlikti šešių metrų šuolį virš uolų. 
5. Backside of the Valluga, St. Anton, Austrija
Atsidurti ekstremaliausioje Austrijos zonoje galima tik išlaikius kvalifikacinį testą. Šlaitas turi nedidelį pasvirimo kampą ir paprastai būna padengtas puikiu sniegu, tačiau nusileidimo komfortiškumas apgaulingas – juk baigiasi jis bedugne. Užtenka iš baimės arba nepatyrimo praleisti kairį posūkį ir nuotykis baigsis ant uolų – 700 metrų žemiau šlaitu.
6. Tortin, Verbier, Šveicarija
Pojūčių aštrumas čia priklauso nuo trasos būklės ir sniego dangos aukščio. Kai sniego daug, šlaito ekstremalumo galima ir nepastebėti. Tačiau kai šlaitas būna nuslidinėtas, kuo toliau skrenda slidininkas, tuo aukštesni kauburiai ir baisesnis nusileidimas. Jei trasa nuslidinėta iki ledo, jos įveikimas tampa mirtinu atrakcionu.

sniegozona.lt