Lėktuvų saugumas ir žmogiškasis faktorius

Lėktuvų avarijos – itin retas reiškinys. Tačiau kiekvieną syki, nutikus didesnei nelaimei, naujienos apie ją pasklinda plačiai, taip sukeldamos daugelio žmonių nerimą. 

Tačiau kasmet oro uostų darbuotojai bei pilotai šluostosi prakaitą, kuomet lėktuvams pavyksta išvengti „beveik klaidų“, apie kurias, bijant išgąsdinti keleivius, pranešti vengiama. 

Kiekvienų momentu vien JAV teritorijoje skrenda 5000 keleivinių lėktuvų, kurių judėjimą reguliuoja dispečeriai. Jų darbas primena baletą, stengiantis išlaikyti „taikinius“ (taip vadinami lėktuvai), atskirai vieną nuo kito.

„Dispečeriai koordinuoja 50 000 skrydžių JAV teritorijoje. Per metus jų kompetencijon pakliūna 660 mln. keleivių“, - pasakoja Tammy Jones, Federalinės Aviacijos asociacijos  (FAA) atstovė spaudai. Tačiau tai – dispečerių bokšteliuose dirbančių žmonių kasdienybė. „JAV sistema – viena saugiausių. Tuo pačiu ji – viena sudėtingiausių“, pasakoja Jones.

Birželį pranešta, jog palyginus su praėjusiais metais sumažėjo techninių klaidų ( techninėmis klaidomis vadinami tie atvejai, kuomet lėktuvai pažeidžia saugų atstumą nuo kitų objektų). Tačiau pasak Tarptautinės Oro kontrolierių Asociacijos (NATCA) atstovo teigimu, dėl naujokų pagausėjimo, saugumo sistemoje atsirado daugiau „skylių“. Šiuo metu JAV skrydžių dispečerių gretose – 24proc. naujokų.

Balandžio 29-ąją „American Airlines“ bei „Pinnacle Airlines“ lėktuvai prasilenkė būdami arčiau nei per vieną mylią vienas nuo kito ( t.y. per 20 sek.). Avarijos pavyko išvengti tik dėl to, jog lėktuvuose suveikė saugumo sistemos ir abu pilotai ėmėsi manevrų. Dėl šio incidento buvo kaltas praktikantas, kuris paprasčiausiai buvo išsiblaškęs ir nepastebėjo pavojaus, pasakojo  Ronas Carpenteris NATCA.

„Aš dirbau padalinyje, atsakingame, už lėktuvus, esančius dideliame aukštyje. Tuo metu koordinavau beveik 20 lėktuvų judėjimą Houstono oro uoste. Mano padalinyje buvo naujokas“, prisimena vienas, pavardės skelbti nenorėjęs dispečeris “Vaikinas leido lėktuvui pakeisti numatytą aukštį ir tiesiog pamiršo man tai pasakyti“.

Jis tiesiog ištrynė kitą lėktuvą iš informacinės sistemos ir stengėsi įvesti į ją naują maršrutą, tačiau kompiuteris jo nepriėmė. Tai išblaškė jo dėmesį. Tačiau mes net nežinome, kaip šie du lėktuvai (American bei Pinnacle oro linijų) atsidūrė šiame aukštyje...“, pasakojo jis.

American Airlines lėktuvas beveik leidosi, tačiau turėjo greitai vėl kilti, vengdamas susidūrimo. Tam jam vos užteko laiko.

„Ši situacija buvo atkurta kompiuteryje. Drebėjau ją žiūrėdamas – ji  mane išgąsdino mirtinai.“ – pasakojo Carpenteris.

Nors žmogiškasis faktorius visada veikia dispečerių darbą, jie stengiasi pamiršti, jog mirksintis taškiukas ekrane reiškia gyvybes.

„Mes neiname į darbą manydami, jog šiuo lėktuvu skrenda dėdė Joe ir teta Marge. Taip manyti tieisiog negalime“, pasakoja Stephenas Abrahamas, patyres dispečeris dirbęs JFK oro uoste. „Apie taškiukus „taikinius“ mes negalvojame kaip apie kažką, gabenantį keleivius, turinčius savo gyvenimo istoriją; tai – beasmeniai judantys objektai“

Svarbiausias dalykas ir vienintelė absoliuti taisyklė – laikyti lėktuvus saugiu atstumu vieną nuo kito.

Tačiau dėl mažėjančio veteranų ir didėjančio naujokų skaičiaus net ir JFK oro uoste saugumo užtikrinimas silpnėja. „Viskas, ką pastaruoju metu darė patyrę veteranai, buvo naujų darbuotojų apmokymas. Tai – sekinantis užsiėmimas.“, pasakojo Abrahamas.

„Oro uoste, kuriame aš dirbau, saugumo situacija suprastėjo taip, jog manęs jau nebenustebintų koks nors incidentas“. – tvirtino Abrahamas.

balsas.lt