Norėčiau
paprašyti detalesnių patarimų dėl aprangos, avalynės, kuprinės turinių
(norėtusi ne daugiau 10 kg) ir kitų buitinių/praktinių patarimų.
Marokas puikus pasirinkimas,
ypač keliaujant tokiu metu kokį pasirinkote jūs – spalį! Nei per šalta,
nei per karšta. Pačiai prieš dvejus metus po Maroką teko keliauti
būtent spalį, tuo metu temperatūra dieną ten būdavo apie 25 laipsnius
šilumos. Pamėginsiu patarti atsižvelgdama į savo patirtį.
Iškart noriu įspėti, kad mano patarimai netinka tiems, kurie atostogas
leidžia turistaudami laukinėje gamtoje – tokių kuprinių sudėtis kiek
kitokia. Mano patiris – kultūrinis turizmas :).
Drabužiai
:
čia yra du niuansai, patogumo ir etiketo. Nors ir liberalus
keliautojams, Marokas vis dėlto islamiška šalis, su savo tradicijomis,
kur žmonių apranga, ypač moterų, turi tam tikrų apribojimų. Taip, ten
niekas nebaudžia ir nepersekioja turisčių su marškinėliais ant
petnešėlių ir giliu dekoltė ar vilkinčių trumpučiais šortais – tokių
ten daug, ypač poilsiautojų Agadyro kurorte, tačiau... Reikėtų
pagalvoti ir apie tai, kad savo apranga gali demonstruoti ne tik savo
liberalumą, bet ir pagarbą svetimai kultūrai ir šaliai, kurioje
svečiuojiesi. Tokius keliautojus vietiniai labiau gerbia ir noriai
jiems padeda.
Todėl
manau, kad geriausia apranga – marškinėliai su trumpomis rankovėmis.
Neprisikraukite jų daug – vakare visada galima išsiskalbti (įsidėkite
ūkinio muilo gabaliuką, geriau ne naują didelę kaladę, o mažą jau
nuskalbtą, jis neužims vietos). Arba atiduoti išskalbti viešbučio
darbuotojams – tokia nebrangi paslauga teikiama net pigiausiuose
viešbutėliuose – ryte atgausite sausus ir išlygintus.
Kelnės
– ilgos arba bridžai, iš lengvos, greitai džiūstančios medžiagos,
geriausia laisvos, su kišenėmis ant klešnių. Į jas galima susidėti
daiktus, kurie visada turi būti su tavimi: pasą, draudimą, pinigus. Kad
net pametus, pavogus kurpinę su daiktais nebūtų didelių nuostolių ir
galėtum keliauti toliau. Kaip nekeista, blogiausias pasirinkimas
kelionėje – džinsai. Jie nors ir praktiški, tačiau spaudžia
kraujagysles, trikdo kraujotaką, su jais nepatogu susiraityti ant
sėdynės, pvz. ilgai važiuojant autobusu, jie ilgai džiūsta ir t.t.
Sportinis džemperis,
vėlgi su kišenėmis – keliautojas visada randa, ką į jas įsikišti! Ir
geriausia pasirinkti su užtrauktuku per visą ilgį, o ne iki krūtinės –
patogiau reguliuotis šilumą. Boloninė striukė nuo lietaus, visai plona.
Kiti ima paprastą celofaninį lietpaltį, kurių galima įsigyti prekybos
centre. Ekstra „šalčiams“ (jeigu tokie užpultų kartą per
tūkstantmetį) – plonas vilnonis megztukas. Pravers jeigu nakvosite
dykumoje – nors dieną ten virš +30 C, naktį temperatūrą smarkiai
nukrenta.
Krepšys: dar
vienas savo kailiu patikrintas dalykas – palikus viešbutyje pagrindinę
kuprinę, dienos ekskursijoms po vietovę geriausia imti ne mažą
kuprinytę, o krepšį su ilgu per petį permetamu diržu (vadinama
laiškanešio). Nes pavargsti kaskart sustodama nusiimti kuprinę ir
traukti iš jos tai kelionių vadovą, tai žemėlapį, tai vandenį
atsigerti, tai nosinę, kai kas ir piniginę ten laiko. Po ranka esantis
krepšys palengvina veiksmą. Kitas dalykas – kuprinė ant nugaros nelabai
saugu, nes nematai, kas ten su ja vyksta žmonių grūstyje.
Avalynė:
jeigu mėgstate sandalus – drąsiai keliaukite su jais, šalta tikrai
nebus. Tik svarbu, kad jie būtų ne „pliažinių“ sandalų tipo, o skirti
aktyviai vaikščioti, patogiu padu, t.y. tokie, kuriais avint jūsų kojos
visą dieną nepavargs. Antrą porą sandalų galima pasiimti kaip
atsarginę.
Įsimeskite
šiltas vilnones kojines – jos pravers vėsesniais rytais ar vakarais, o
ypač skrydžio metu (todėl reikėtų jas įsidėti į rankinį bagažą, kurį
pasiimsite su savimi į saloną). Jeigu neisite į kalnų žygius, nemanau,
kad verta imti sunkius keliautojų batus. Nebent esate prie tokių
įpratę.
Daiktai:
vaistai – būtiniausi (nuo skausmo, viduriavimo, virškinimo sutrikimų ir
peršalimo). Vaistinių Maroke irgi yra. Kremas nuo saulės. Įvairūs
įkrovikliai. Kai dėsite šampūnus, dušo želė, pagalvokite, kiek turėtų
užtekti dviem savaitėms ir neimkite didesnių ar pilnų buteliukų.
Rankšluostis – vienas, ne kambario dydžio. Nesidėkite jokių drabužių
„viešbučiui“ – laiko jame praleisite labai mažai, ar verta imti
specialius? Juk arba norėsite tik miegoti prisivaikščioję per dieną,
arba pabendrauti su kitais tokiais pat keliautojais kavinėje ant stogo.
Piniginė
– aš tokios neimu išvis, o jūs pagalvokite, ką iš jos išimti, kad ji
nepūpsotų ir nemasintų vagių :). Dar patogus daiktas – dezinfekuojanti
želė rankoms, kuria pasitepus rankas, tai atstoja jų plovimą (pirkdavau
„Droge“, nežinau ar dar atveža tokių). Ypač patogu, kai arti nėra
vandens – man tai patogiau už valančias servetėles.
Maistas: nieko nereikia temptis iš Lietuvos – čia visko yra. Nebent jei esate užkietėję kofemanai,
įsimeskite kavos, puodelį ir spiralę vandeniui, nes ankstyvą rytą
užkandinės gali dar nedirbti, o ir marokiečių mėgstamas gėrimas ne
kava, o žalioji arbata su mėtomis (kištukai tokie patys kaip
Lietuvoje).
Suvenyrai:
jeigu mėgstate bendrauti su žmonėmis, pasiimkite kokių ženkliukų ar
smulkių daiktelių su lietuviška simbolika, tušinukų paprastų, ledinukų
– mėgsta visi, tiek suaugę, tiek vaikai. Labai padeda užmegzti kontaktą
ar atsidėkoti už paslaugas.
Tokia tik su būtiniausiais daiktais kuprinė neturėtų sverti daugiau kaip 6 kg. Jeigu, aišku, jos pačios medžiaga nėra sunki.
Apskritai
kraunantis kuprinę reikėtų atsiminti, kad Marokas civilizuota šalis, ir
visko galima rasti nusipirkti. Kainos ne didesnės negu Lietuvoje. Ir
gerai pagalvoti, ar ar be to, ką dediesi, tikrai tikrai negalėsi
apsieiti 2 savaites?
Ina Kučinskė,
ieva.lt
|