Kada geriausia vykti (klimatas):
Slovakijoje vyrauja žemyninis klimatas, būdingi keturi metų laikai. Žiemos dažniausiai būna šaltos ir sausos, o atitinkamai vasaros karštos ir lietingos. Vidutine liepos mėnesio temperatūra Bratislavos mieste yra + 25 C. Kalnuotuose šalies regionuose sniegas išsilaiko net iki 130 dienų per metus.
Istorija:
Slavai dabartinėje Slovakijos teritorijoje apsigyveno V-ame amžiuje. VII a. Slovakija tapo Samo imperijos centrine dalimi, vėliau Slovakijos teritorijoje buvo Nitros kunigaikštystė. IX a. Slovakijoje egzistavo Didžiosios Moravijos valstybė, kuri suklestėjo karaliaus Svatopluko laikais.
Po Didžiosios Moravijos iširimo X amžiuje dabartinės Slovakijos teritoriją po truputį prisijungė Vengrija. Dauguma Slovakijos teritorijų buvo integruotos į Vengrijos karalystę iki XII a., šiaurės rytų kraštai - apie XIV a. Šalis patyrė daug nuostolių per mongolų-totorių įsiveržimus XIII a. viduryje bei po to sekusį badmetį. Šaliai atsigavus, Vengrijos karalius Motiejus Korvinas 1465 m. įkūrė pirmąjį universitetą Bratislavoje, tačiau šis buvo uždarytas 1490-aisiais, po karaliaus mirties.
XVI a. pradžioje, Otomanų imperijai pradėjus ekspansiją į Vengriją ir okupavus Budos miestą, karalystės sostinė 1536 m. buvo perkelta į Presburgo (dabartinė Bratislava) miestą. Turkams XVII a. pasitraukus iš Vengrijos karalystės, Slovakijos reikšmė šaliai tolydžio mažėjo, kol 1848-aisiais Austrijos-Vengrijos imperijos sostine tapo Budapeštas.
Po Pirmojo pasaulinio karo Slovakija kartu su dabartinę Čekiją sudarančiais Bohemijos ir Moravijos regionais suformavo bendrą Čekoslovakijos valstybę. 1919 m., chaoso, susidariusio po Austrijos-Vengrijos imperijos žlugimo, metu, Slovakija buvo užpulta trumpai gyvavusios Vengrijos Tarybų Respublikos ir maždaug trečdalis šalies teritorijos pasiskelbė Slovakijos Tarybų Respublika. Teritorija buvo susigrąžinta tų pačių metų balandį.
Po Antrojo pasaulinio karo 1945 m. Čekoslovakija buvo atkurta ir pateko Tarybų Sąjungos ir jos įkurtos Varšuvos sutarties organizacijos įtakon. Jozefas Tiso buvo pakartas 1947 m. už bendradarbiavimą su naciais.
Po komunistų valdymo Čekoslovakijoje žlugimo 1989 m. ir taikios Aksominės revoliucijos Čekoslovakija 1993 m. sausio 1 d. vėl buvo padalinta į dvi valstybes – Čekiją ir Slovakiją. 2004 m. kovą Slovakija įstojo į NATO, o gegužės 1 d., kartu su Lietuva bei dar aštuoniomis valstybėmis - į Europos Sąjungą.
Geografija:
Slovakija – valstybė esanti centrinėje Europoje, geografiniai tyrimai rodo, kad kalnų viršūnėje centrinėje Slovakijoje, netoli istorinio miesto Kremnica yra geografinis Europos centras. Tai išėjimo į jūrą neturintis kraštas, šiaurės vakaruose besiribojantis su Čekijos Respublika, šiaurėje su Lenkija, rytuose su Ukraina, pietuose su Vengrija ir pietvakariuose su Austrija.
Politika ir šalies valdymas:
Slovakijos valstybę valdo prezidentas, jis yra renkamas rinkimuose penkerių metų kadencijai., Premjer ministrui taip pat tenka didelis vaidmuo, kuris paprastai yra parlamento daugumos arba daugumos koalicijos lyderis ir skiriamas prezidento. Kabineto nariai skiriami prezidento pagal premjero ministro teikimą. Parlamentas gali atstatydinti prezidentą, jei už tai balsuoja trys penktosios deputatų. Prezidentas gali paleisti parlamentą, jei jis triskart per vieną mėnesį po rinkimų nepatvirtina vyriausybės programos.
Ekonomika:
Slovakija turi reikšmingus miško medžiagos išteklius. Pagrindiniai šalies mineraliniai ištekliai yra druska, varis, švinas, cinkas, manganas ir geležis. Rausvoji anglis randama ties Modry Kamec ir Handlov miestais. Slovakijos ariama žemė sudaro 30,74%, pastovūs pasėliai – 2,64%. Drėkinama žemė užima 1740 km2. Pastaraisiais metais Slovakijos ekonomika buvo viena iš sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje. Slovakija turi dvi atominės elektrinės: viena Jaslovski-Bohunice, o kita – Mochovce. 1990 metais Slovakijoje instaliuotas elektros jėgos galingumas buvo 6,3 mln. kW, 2001 metais šalyje buvo pagaminta 30,29 mlrd. Elektros energija kuri nėra suvartojama šalies viduje Slovakija eksportuoja.
Maistas:
Būdami Slovakijoje būtinai paragaukite virtų kukulių su sūrių ar bulvėmis, virtais kopūstais ir spirgučiais. Neverta atsisakyti ir naminių pyragų ar žąsienos su „lokša“ Taip pat paragaukite ir Slovakiško vyno iš Mažųjų Karpatų vynuogių centro.
Kalba:
Slovakų oficiali, tai pat daugelis supranta vengrų kalba.
Religija:
69 proc. katalikų, 10 proc. protestantų, 13 proc. nereligingų, 8 proc.
Pinigai:
Nuo 2009m. sausio men. euras. 1 Lt – 3,45 euro.
Transportas:
Pagrindinis transportas Slovakijoje yra geležinkeliai. Bendras jų ilgis 3 660 km. Kelių būklė gera, atitinkanti europietiškus standartus. Slovakijoje veikia penki oro uostai.
Sostineje Bratislavoje pagrindinė transporto priemonė – tramvajai. Važiuoja daug autobusu ir troleibusu. Bilietų parduodami stotelėse esančiuose automatuose už tikslią sumą. Prieš metant monetą, derėtų įsitikinti, ar dega žalia šviesa. Parduodami ir nuolatiniai bilietai, jie yra trijų tipų: 24 valandoms, 48 val ir savaitės.
.
Arbatpinigiai:
Baruose, kavinėse, restoranuose įprasta palikti arbatpinigių, maždaug 5-10 procentų nuo sumos.
Sveikata:
LR piliečiams vykstant į Slovakija privalomų skiepų nera.
Vanduo:
Vandentiekio vanduo tinkamas gerti, tačiau prieš vartojant vandenį patarimą jį užvirinti, arba naudoti pirktinį.
Švenčių dienos:
Sausio 1d. - Naujieji metai;
Sausio 6 d. - Trys Karaliai;
Kovas/balandis - Didysis penktadienis, Velykos (katalikų ir stačiatikių skiriasi maždaug savaite);
Gegužės 1 d. - Darbo žmonių šventė.
Liepos 5d. - Šv. Kirilo ir Šv. Metodijaus diena;
Rugpjūčio 29 d. - Nacionalinė diena (minimas sukilimas už nepriklausomybę nuo Čekoslovakijos);
Rugsėjo 1 d. - Slovakų konstitucijos diena;
Rugsėjo 15 d. - Švč. Marijos diena;
Lapkričio 1 d. - Visų Šventųjų diena;
Gruodžio 25 d. - Kalėdos.
Elektra:
Elektros įtampa kaip ir Lietuvoje 220 V.
Laiko juosta:
UTC + 1
Dokumentai ir vizos:
LR piliečiams vykstant į Slovakija vizos nereikia, jei šalyje bus ne ilgiau kaip 90 dienų per 6 mėnesių laikotarpį. Jei ketinama būti daugiau, nei 90 dienų verslo, darbo, mokslo, šeimos ar kokiais nors specifiniais tikslais, reikalinga gauti laikiną leidimą gyventi.
Šalies specifika:
Slovakijos kraštovaizdyje dominuoja kalnai. Karpatų kalnai išsidėstę per visą šiaurinę šalies dalį. Tarp jų yra ir aukščiausios Tatrų viršūnės, kurios yra populiarūs slidinėjimo kurortai ir pasižymi nuostabiais ežerais ir slėniais. Poilsis slidinėjimo bazėse nėra labai brangus, todėl slidinėjimo mėgėjai Slovakija labai megsta. Didžiausias slidinėjimo kurortas yra Jasna. Kurortas Jasna sportininkams siūlo 57 km įvairaus sudėtingumo trasas. Trasų ilgis nuo 200 m iki 4000 m. Pradedantiesiems įgyti patyrimo padeda patyrę instruktoriai. Dauguma centrinės kurorto dalies trasų, padengtos dirbtinu sniegu, todėl sniegas garantuotas nuo gruodžio pabaigos iki kovo pabaigos.
Lankytinos vietos:
Slovakijos kaimo muziejus – Martin
Etnografinis muziejus – Martin
Slovakijos nacionalinis muziejus – Martin
Archeologijos muziejus – Bratislava
Technikos muziejus – Kosice
Transporto muziejus – Bratislava
Muzikos muziejus – Bratislava
Kezmaroko miesto pilis – Kezmarokas
Filakovo miesto pilis – Filakovas
Vyno muziejus – Presov
Karo muziejus – Piestany
Juodojo erelio muziejus – Liptovsky Mikulas
Bratislavos miesto muziejus – Bratislava
Nacionalinis istorijos muziejus – Bratislava
Aukštieji ir Žemieji Tatrai. Verta pamatyti ir ledo urvus Dobšinska
Svarbūs adresai:
Lietuvos Respublikos ambasada Austrijos Respublikoje Slovakijos Respublikai
Löwengasse 47/4
1030 Vienna, AUSTRIA
Tel.:+43 1 718 5467
Fax.:+43 1 718 5469
E-paštas:
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą
|