Kada geriausia vykti (klimatas):
Olandijoje vyrauja jūrinis atlanto klimatas su šiltomis žiemomis, vėsiomis vasaromis bei stipriais vėjais. Taip pat galimas dažnas rūkas. Apsiniaukusių dienų čia pasitaiko apie 300, o lietingų apie 130 dienų per metus. Oro drėgnumas Olandijoje siekia 86%. Liepos mėnesio temperatūra čia būna apie +16,5 °C, o sausio – apie +2,5 °C.
Istorija:
XIV-XV a. Olandijos teritorija buvo Burgundijos, o XVI a. perėjo į Habshurgų dinastijos ispaniškąją šaką. Protestantizmo kilimo metu pietinė dalis pasiliko katalikiška, o šiaurinė — protestantiška. Iš pirmosios kilo Belgija, o iš antrosios — Olandija.
1581 m. olandų provincijos paskelbė savo nepriklausomybę. 1585 m. sukilėliams į pagalbą atėjo Anglija, kuri, sunaikinusi 1588 m. ispanų karo laivyną, privertė Ispaniją priimti 12 metų (1609-1621m.) paliaubas, kurių metu olandai gavo faktišką nepriklausomybę. 1648 m. ispanai pasirašė Vestfalijos taikos sutartį, pripažįstančią Olandiją respublika.
XVII a. viduryje Olandija jau buvo stipriausia iš visų Europos valstybių jūrinėje prekyboje, o Amsterdamas buvo tapęs kontinento finansiniu centru. Tuo metu Olandija įsigijo Javą, Sumatrą ir kitas Malajų salas, įkūrė Naujajį Amsterdamą (Naujorką) ir rungėsi dėl kolonijų Brazilijoje. Tačiau tokia savo globaline ekspansija ji neišvengiamai turėjo susikirsti su kita tų pačių polėkių valstybe — Anglija, kuriai turėjo užleisti Naująjį Amsterdamą. Paskui įsivėlusi į karus su Anglija ir Prancūzija, o vėliau kaip Anglijos sąjungininkė prieš Prancūziją, Olandija pradėjo netekti savo tiek pasaulinės komercinės, tiek politinės - militarinės pirmaujančios pozicijos ir atsidūrė Anglijos galybės šešėlyje.
I pasaulinio karo metu Olandija išsilaikė neutrali, bet nukentėjo ūkiškai. Nors II pasaulinio karo pradžioje deklaravo savo neutralumą, bet 1940 gegužės 10d. užpuolama Vokietijos ir, priešo aviacijai sunaikinus Rotterdamo senamiestį bei padarius kitur didelių nuostolių, prisiėmė okupaciją, iš kurios išlaisvinama 1945m. pavasarį.
1948m. - karalienė Vilhelmina atsisakė sosto dukters Julianos labui. 1980m. - karalienė Juliana atsisakė sosto dukters Beatrisės (Beatrix) labui.
1991m. buvo pasirašyta Mastrichto sutartis.
Geografija:
Olandija - žemumų kraštas prie Šiaurės jūros, priskiriama Vakarų Europai. Šalis jungiasi sausumos siena su Vokietija ir Belgija, jos kranto linijos ilgis yra apie 1100 km, o ilgis iš šiaurės į pietus 360 km. Plotis iš vakarų į rytus siekia 260 km.
Net 40 % teritorijos yra iš jūros, ežerų ir pelkių atkovotos žemės. Nyderlanduose yra trijų didelių Europos upių (Reinas, Maso ir Šeldė) žiotys. Didžiausias ežeras Eiselmeris (1217 kv. km.). Daugiau nei pusė Nyderlandų teritorijos yra žemiau jūros lygio, todėl čia yra daugybė pylimų.
Politika ir šalies valdymas:
Nuo 1815 m. Olandija (Nyderlandai) yra kostitucinė monarchija Nuo 1980 m. valstybės vadovė yra karalienė Beatričė iš Orange - Nasau dinastijos. Formaliai karalienė skiria vyriausybės narius. Vyriausybės vadovas yra premjerministras, kuris paprastai yra ir didžiausios partijos koalicijoje vadovas.
Parlamentas sudarytas iš dviejų rūmų. 150 žemutinių rūmų narių renkami kas ketveri metai tiesioginiuose rinkimuose. Taip pat kas ketveri metai tiesiogiai renkami provincijų parlamentai, kurių nariai (netiesiogiai) renka mažiau svarbų Senatą. Kartu pirmieji ir antrieji rūmai sudaro generalinį susirinkimą. Politologijoje Nyderlandai laikomi klasikiniu konsociacinės demokratijos pavyzdžiu.
Ekonomika:
Olandija - eknonomiškai labai išsivystyta valstybė, pirmaujanti pagal sviesto, sūrio, pieno miltelių, šviežių ir konservuotų daržovių ir gėlių eksportą. Svarbiausios Nyderlandų pramonės šakos yra maisto ir chemijos pramonė, naftos perdirbimas, elektros įrangos gamyba bei sunkvežimių gamyba.
Olandijoje išvystytas žemės ūkis yra labai produktyvus - grūdų, daržovių, vaisių ir gėlių auginimas yra svarbios žemės ūkio šakos, kadangi Olandija garsėja skintomis ir vazoninėmis gėlėmis, gėlių svogūnėliais.
Gyvulininkystė sudaro 70% žemės ūkio produkcijos.
Maistas:
Olandų kulinarijai daug įtakos turėjo šalies imigrantų atvežti receptai ir ingredientai, o ypač gilų pėdsaką olandų maisto gamyboje ir valgymo įpročiuose paliko Indonezijos kulinarija.
Sūris Olandijoje gaminamas jau nuo neatmenamų laikų ir yra labai populiarus visame pasaulyje. Taip pat Olandija laikoma ūkininkų ir žvejų šalimi, todėl nenuostabu, jog olandai tradiciškai valgo lengvai paruošiamus patiekalus iš pačių užaugintų produktų. Šioje šalyje vietiniai gyventojai daug suvartoja ypač daug vaisių (mėgstamiausi obuoliai, vyšnios, kriaušės, slyvos) ir daržovių. O ypatingas vaidmuo čia tenka jūros gėrybėms (tunui, lašišai, unguriui, krevetėms, austrėms bei moliuskams).
Šaltuoju metų laiku olandai pirmnybę teikia sotiems troškiniams, kurių pagrindiniai ingredientai būna bulvės, daržovės ir mėsa. Vienas iš vietinių gyventojų mėgstamiausių yra “Hutspot” – tai unikalaus skonio bulvių, svogūnų, morkų ir jautienos troškinys. Ne ką mažiau mėgiamas yra ir “Boerenkook stamppot” – lapinių kopūstų ir bulvių troškinys, patiekiamas su padažu, garstyčiomis bei rūkyta dešra.
Viešint šioje šalyje, iš olandų galima pasisemti ir desertų gaminimo paslapčių. Mėgstamiausi vietinių desertai yra “Oliebollen” – tai mielinės tešlos kamuoliukai (pas mus žinomi kaip spurgos), įdaryti vaisiais, obuolių griežinėliais ir razinomis, patiekiami apibarstyti cukraus pudra.
“Kerststol” – baltos duonos pyragas su serbentais, razinomis, migdolų tyre bei apibarstytas cukrumi. Taip pat čia mėgstami sluoksniuotos tešlos pyragaičiai su migdolų tyre, vadinami “Kerstkrans”, o “Kerstkransjes” sausainiais olandai puošiama Kalėdines eglutes.
Alkoholiniai gėrimai:
Dažniausiai olandai mėgaujasi nestipriu šviesiu alumi (žinomiausi alaus gamintojai yra „Heineken“ ir „Grolsh“) arba stipriojo gėrimo taurele. Šioje šalyje stipriųjų alkoholinių gėrimų pasirinkimas yra gana platus) . Vienas iš mėgstamiausių yra “Boerenjongens” (literatūriškai ūkininko berniukai), kuris yra gaminamas iš besėklių vynuogių, cukraus, vandens, cinamono ir brendžio. “Advocaat” – tai riebus, švelnaus (panašaus į migdolus) skonio likeris, pagamintas iš kiaušinių, cukraus ir brendžio. Olandijoje šis gėrimas yra labai tirštas ir dažnai yra net valgomas su šaukštu.
Olandijoje vynas nėra itin mėgstamas bei populiarus gėrimas, tačiau švesdami Šv. Nikolo dieną vietiniai neapsieina be karšto “Bisschopswijn” vyno. Šį gėrimą olandai gamina iš raudono vyno, cukraus, apelsino, citrinos, gvazdikėlių, cinamono bei muskato kevalo miltelių
Nacionalinis olandų gėrimo yra “Jenever” (kadagių degtinė).
Šventinės ir nedarbo dienos:
Sausio 1 d. - Naujieji metai
Sausio 31 d. - Karalienės Beatričės gimimo diena
Kovas/balandis – Šv. Vėlykos
Balandžio 30 d. - Karalienės diena
Gegužės 1 d. - Darbo žmonių šventė
Gegužės 4 d. - Diena kritusiųjų karuose atminimui pagerbti
Gegužės 5 d. - Išlaisvinimo diena
Gegužė – Šeštinės
Gegužė/birželis – Sekminės
Birželio 29 d. - Princo Bernardo gimimo diena
Rugsėjis - Princo diena (trečią antradienį)
Rugsėjo 6 d. - Princo Klauso gimtadienis
Spalios 3 d. - Leideno apgulties nutraukimo minėjimas
Gruodžio 5 d. - Šv. Nikolo diena
Gruodžio 25 - 26 d. – Šv. Kalėdos
Laikas:
GMT + 1 žiemą, GMT + 2 vasarą
Kalba:
Olandų
Religija:
Romos katalikai
Pinigai:
Euras
Pirkiniai lauktuvėms bei suvenyrai:
Įvairiasvalvės, įvairiais raštais margintos suvenyrinės klumpės, simbolizuojančios nacionalinį Olandijos apavą.
Transportas:
Olandijoje lengva keliauti, nes infrastruktūra yra gana gerai išplėtota. Bet kur galima lengvai nukeliauti tiek nuosavu automobiliu, tiek viešuoju transportu.
Arbatpinigiai:
Arbatpinigiai maitinimo įstiagose paprastai jau būna įtraukti į sąskaitą. Įprasta keliomis monetomis (1-2 eurais) apdovanoti aptarnaujantį personalą už itin gerą aptarnavimą.
Sveikata:
Papildomi skiepai vykstant į Olandiją nereikalingi
Vanduo:
Vandenį gerti iš čiaupo nepavojinga.
Elektra:
220 V/50 Hz
Dokumentai ir vizos:
Vykstant į Olandija viza nereikalinga.
Šalies specifika:
Olandija yra žinoma kaip gėlių (tulpių), vėjo malūnų bei medinių klumpių, kurios čia yra nacionalinis apavas. Ši šalis vadinama dvejopai: Nyderlandais (žemumos) arba Olandija (miškų šalis), o sostinė Amsterdamas dažnai vadinama Šiaurės Venecija, kurioje teka šimtai kanalų (virš kurių – apie tūkstantis tiltų), sukurta šimtai dirbtinių salų. Be to, iš visų Europos šalių, Olandija yra tankiausiai gyvenama (viename kvadratiniame kilometre gyvena daugiau kaip 2000 žmonių).
Roterdamas – didžiausias Olandijos miestas. Jis yra vienas didžiausių bei judriausių pasaulio uostų, kadangi šis didžiulis šiuolaikinis uostas vienu metu gali aptarnauti 300 krovininių laivų.
Didžiuosiuose miestuose imigrantai iš Pietų Europos, Turkijos ir Maroko sudaro apie penktadalį gyventojų. Dauguma jų turi Nyderlandų pilietybę.
Taip pat Olandija yra šalis su išlikusia senąja miestų kultūra. Kai kurie miestai savo istoriją rašo nuo Romos imperijos laikų. Viduramžių architektūros ansambliai suformavę miestų centrines
dalis. Kaimų gyvenvietėms irgi būdingi senieji tradiciniai užstatymo tipai. Daug kur matyti išsimėtę vienkiemiai, susispietę gatviniai ir kupetiniai kaimai. Kaimai daugiau paplitę prie upių, kanalų. Juosekai kur išlikę labai senovinių namų – gumno, kurių gyvenamosios
patalpos ir ūkiniai pastatai sujungti ir yra po vienu stogu. Tokio tipo pastatas yra būdingas saksų namams. Pastatų viduje, tiek miestuose, tiek kaimuose, galima pamatyti senovinio interjero detalių: lovų sienų nišose, židinių, keramikinių lėkštelių ant sienų ir lentynų.
Švenčių dienomis kaimuose dar gana populiarus nacionalinis olandų kostiumas kuris turi
daug tautinio kostiumo elementų: siuvinėjimų sidabro ir aukso siūlais, nėrinių, klosčių, metalo papuošalų. Kaip ir lietuvių, taip ir olandų nacionalinis apavas – klumpės.
Gyventojų būdo bruožai:
Olandijos gyventojai vertina tiesų ir konkretų bendravimą. Tai laikoma pozityviu būdo bruožu. Savarankiškumas ir nepriklausomumas – tai labiausiai aukštinamos žmogaus savybės. Olandai nelinkę kalbėti apie šeimą. Netgi ilgamečiai kolegos dažnai mažai ką žino apie vienas kito asmeninį gyvenimą. Taigi, pagarba ir privatumas čia ne ką mažiau svarbūs.
Susipažindami vietiniai gyventojai visada paduoda vienas kitam ranką. Dažniausiai olandai prisistatydami pasako tik savo pavardę ir vardo raidės inicialus. Tačiau jeigu olandas Jums pasakė savo vardą, tai derėtų suprasti kaip neformalaus bendravimo pradžią ir leidimą kreiptis į jį „tu“.
Su nepažįstamaisiais vietiniai gyventojai elgiasi santūriai, tačiau jei nepažįstamasisi pirmas užkalbins olandą – sulauks malonaus atsako.
Kadangi olandai nelinkę kalbėti apie asmeniškus dalykus, geriausias būdas pradėti pokalbį - pasiteirauti apie atostogas.
Pirmą kartą vykstant pas ką nors į svečius, paprastai įteikiama nedidelė dovanėlė (dažniausiai – gėlių puokštė). Svečiuose nėra įprastas gausus vaišių stalas. Žmonės čia yra svetingi, bet nemėgsta būti nustebinti netikėtu apsilankymu, todėl dėl vizito reikia susitarti iš anksto.
Lankytinos vietos:
Singel kanalas – Amsterdamo miesto centras yra tarsi voratinklis išraižytas kanalų. Viena iš linksmiausių atrakcijų - plaukti laiveliu miesto kanalais. Tai tarsi savotiška kelionė miesto istorijos šimtmečiais. Nuo tilto, esančio virš kanalo, galima apžvelgti nuostabią miesto architektūrą, o veliau pasivairščioti po šalia esantį gėlių turgų.
Keukenhofo gėlių parkas – Šio parko, esančio Lisėje, šeimininkai tvirtina, kad tai – pats gražiausias pasaulio pavasario sodas. Ir jie teisūs, juk niekur kitur kovo - gegužės mėnesiais vienoje vietoje nepamatysite daugiau nei septynių milijonų gėlių žiedų, ryškiaspalvių krūmų, krūmokšnių ir medžių, daugiamečių sodo augalų ir daugybę šiuolaikinio meno kūrinių. Ne veltui čia kasmet apsilanko per 750 tūkstančių lankytojų iš įvairiausių žemės kampelių.
Dam aikštė - Ji įsikurusi pačiame Amsterdamo centre ir yra tikrai verta dėmesio, kadangi šioje aikštėje įvyko daugybė istorinių dramų. Pačios aikštės istorija yra užfiksuota Amsterdamo Istorijos muziejuje. “Dam” aikštėje dominuoja Karališkieji Rūmai, kurie iš pradžių buvo naudojami kaip miesto rotušė, jų klasikinis fasadas bei nuostabios skulptūros buvo skirtos išaukštinti Amsterdamą. Dabar, nepaisant audringos aikštės istorijos, ji yra tiesiog rami vieta, suteikianti prieglobstį daugybei balandžių ir leidžianti turistams atsipūsti.
Kröller - Müller muziejus – Šį muziejų patartina aplankyti turistams, norintiems geriau susipažinti su Olandijos tautos istorija.
Šį muziejų XX a. pradžioje įkūrė turtinga šeima, kurių garbei jis ir pavadintas. Nors šeima turėjo daug žemių, jie dar labiau išplėtė savo valdas, pastatė specialius namus - rūmus medžioklei, bei savo meno kolekciją padarė prieinamą viešumai, įsteigdami muziejų. Dabar juo rūpinasi valstybė.
Didžiulėje teritorijoje yra meno galerija, kurioje galima pasigrožėti Van Gogo paveikslais (kurie čia yra patys vertingiausi galerijos eksponatai), taip pat pamatyti Picaso, Sislėjaus, Mondriani, Manet, Sezano ir kt. garsių dailininkų darbų.
Muziejaus teritorijoje yra specialios vietos, kuriose pastatyta daugybė baltų dviračių, skirtų lankytojams, kurie jais gali nemokamai papasivažinėti po parką bei grąžinti į kitą baltų dviračių stovėjimo aikštelę.
Madame Tussaud vaškinių figūrų muziejus – Nors įėjimas į šį muziejų yra gana brangus, tačiau apsilankyti čia tikrai verta. Muziejuje pamatysite daugybę visame pasaulyje garsių žmonių (mokslininkų, aktorių, dainininkų, prezidentų ir t.t.) vaškinių figūrų, kurios tikrai paliks įspūdį.
Svarbūs adresai:
LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA NYDERLANDŲ KARALYSTĖJE
Laan van Meerdervoort 20
2517 AK The Hague
THE NETHERLANDS
Tel. +31 70 385 5418
Faks.+31 70 385 3940
E-paštas:
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą
|
