|
Kada geriausia vykti (klimatas):
Oras Maroke keičiasi priklausomai nuo vietovės: Pietuose, Rytuose ir dykumose temperatūra būna labai aukšta (gali pakilti net iki 50 °C), o kalnuose naktį temperatūra gali kristi netgi žemiau nulio. Vandenyno pakrantėje vyrauja jūrinis subtropinis klimatas, o šalies vidinėje dalyje – sausas kontinentinis. Vidutinė oro temperatūra Maroke liepos mėnesį būna 24 – 28 °C, o sausio mėnesį – 10 – 12 °C laipsnių.
Istorija:
Dabartinė Maroko teritorija buvo apgyvendinta neandartaliečių dar viduriniojo paleolito laikais. Kultūriniai ženklai rodo, kad tais laikais šalis nepasižymėjo šių laikų jai būdinga sausra.
Šių dienų Maroko kultūra suformavo daugybę tautų, religijų ir kalbų - nuo galingosios Romos imperijos iki arabų, kurie galutinai tapo Maroko šeimininkais XVI amžiuje. Vėliau ilgus metus Marokui įtaką darė trys stipriausios valstybės: Prancūzija, Ispanija bei Anglija.
Marokas tapo nepriklausoma karalyste 1956m. Po kelių metų Karalius Mohamedas V mirė, taip perduodamas sostą Hasanui II, kurio valdymas tęsėsi iki 1996m. Pojo atėjo karaliaus Mohamedo VI. era, kuris valdo šalį iki šių dienų.
1975 m. Marokas paskelbė apie Šiaurinės Ispanijos Vakarų Sacharos aneksiją, kuri nebuvo visuotinai pripažįstama.
Geografija:
Marokas - šiaurės vakarų Afrikoje išsidėsčiusi šalis, kurios krantus skalaujaViduržemio jūra bei Atlanto vandenynas. O visai šalia yra Kanarų salos. Marokas ribojasi su Alžyru, Vakarų Sachara ir Gibraltaro sąsiauriu, kuris skiria Maroką nuo Europos. Šalies centre ir į pietus tęsiasi Atlaso kalnai, šiaurėje - Rifo kalnai. Beveik šalies centre yra aukščiausia viršūnė Toubkal Peak, kurios aukštis siekia 4167 metrus virš jūros lygio.
Marokas gali didžiuotis pačia didžiausia ir karščiausia pasaulyje dykuma plytinčia nuo Nilo iki Raudonosios jūros. Tai Sacharos dykuma, kurios ilgis apie 9 mln. kvadratinių kilometrų, ji užima beveik trečdalį Afrikos. Vasarą temperatūra čia pakyla net iki 50 °C.
Politika ir šalies valdymas:
Maroko valstybės valdymo forma - Konstitucinė monarchija. Ją valdo Mohamedas VI. Tai viena iš nedaugelio arabų šalių, kurias valdo karalius. Vykdomoji valdžia priklauso ministrui pirmininkui, kurį skiria karalius. Formaliai jis turi teisę skirti ministrus, tačiau dažniausiai tai daro karalius. Parlamentas Maroke egzistuoja nuo 1956 metų.
Ekonomika:
Žemės ūkyje dirba apie 40 % šalies darbo jėgos. Čia auginami miežiai, kviečiai, citrusiniai vaisiai, vynuogės. Taip pat Marokas gamina didelius kiekius nelegalaus hašišo, kuriuo daugiausiai aprūpinama Vakarų Europa.
Daugiausia Maroke gaminami įvairūs tekstilės gaminiai, apdirbami medienos, žemės ūkio produktai. Atlaso kalnuose kasami fosfatai, geležies rūda, cinkas ir kiti metalai.
Iš šalies eksportuojami tekstilės produktai, įvairūs mineralai, naftos produktai, žuvis, vaisiai. Importuojamas - kuras, telekomunikacijos įranga. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Ispanija, Prancūzija ir Italija.
Maistas:
Ramadano metu vieni iš svarbiausių patiekalų Maroke yra “harira” - ankštinių sriuba ir “bistėja” – tai kvietinės tešlos pyragas, pagal tradicijas kimštas balandžio mėsa.
Maroke labai paplitęs kuskusas – tai biriai virtos kvietinės kruopos. Taip pat čia egzistuoja ir stambesnis kuskuso variantas vadinamas berkukešu. Šias gėrybes marokiečiai patiekia su kepta ant iešmo arba padažuose troškinta aviena, paukština ir daržovėmis.
Taip pat Marokas yra populiarus čia gaminamais troškiniais “tadžinais”. Gaminant juos daržovės ir mėsa sudedami sluoksniais, įpilama labai nedaug vandens ir troškinama keletą valandų, kol produktai tampa minkšti. “Tadžinai” gaminami to paties pavadinimo moliniame troškintuve, su piltuvėlio formos dangčiu. Kita troškinių rūšis – “tangija” (berberų čili), kurios svarbiausi prieskoniai yra ciberžolė ir kmynas. Jos gaminimui taip pat naudojami specialūs indai..
Maroko virtuvės etiketas nesiskiria nuo kitų islamo šalių, todėl prie stalo visi valgo rankomis, sėdėdami prie žemų staliukų.
Alkoholiniai gėrimai:
Maroke gaminami raudonieji ir baltieji vynai, kurie restoranuose ir kavinėse dažniausiai būna sausi. Populiariausi iš jų yra „Semillon“ bei „Cabernet President“, Taip pat čia mėgiama mahia – figų degtinė, o populiariausių alaus rūšių skonis labai artimas mūsų pamėgtoms alaus rūšims. Tačiau Marokas yra musulmoniškas kraštas ir alkoholis čia ne visur parduodamas.
Šventinės ir nedarbo dienos:
Sausio 1d. - Naujieji metai.
Sausio 11 d. - Nepriklausomybės manifesto diena.
Kovo 3 d. - Valdžios diena.
Gegužės 1d. - Darbo diena.
Gegužės 23 d. - Valstybės diena.
Birželio 9 d. - Jaunimo diena.
Rugpjūčio 14 d. - Susijungimo diena.
Rugpjūčio 20 d. - Karaliaus ir žmonių revoliucijos metinės.
Lapkričio 6 d. - Žaliojo žygio metinės.
Lapkričio 18 d. - Nepriklausomybės diena .
Laikas:
UTC + 0
Kalba:
arabų
Religija:
musulmonai
Pinigai:
Maroko dirhamas
Pirkiniai lauktuvėms bei suvenyrai:
lauktuvių iš Maroko galima parvežti įvairios arabiško stiliaus atributikos, juvelyrinių dirbinių. Taip pat nuostabaus grožio arabiškais raštais margintų indų.
Transportas:
Maroke transporto industrija puikiai išvystyta. Skrydžiai ir kelionės traukiniu čia labai brangūs, tačiau jei taupote laiką, keliaudami tokiu būdu savo tikslą pasieksite saugiai ir greitai.
Taksi – populiariausia kurorto transporto priemonė, kadangi jų maršrutai labai platūs, o kainos nėra didelės. Turistų patogumui daugelis taksi automobilių talpina net 6 asmenis, juose veikia taksometrai.
Autobusai, tai pigiausias keliavimo būdas, tačiau patikimas, nes Maroke autobusai reisuoja pagal griežtą tvarkaraštį. Bet jie nėra tinkami ilgoms, kadangi jie nėra labai kompaktiški ir patogūs.
Arbatpinigiai:
10 % arbatpinigių restoranuose gali būti įtraukti į sąskaitą. Jei arbatpinigiai nėra įtraukti į sąskaitą, priimta padavėjams ar viešbučio tarnautojams palikti apie 10 % nuo sąskaitos sumos (priklausomai nuo aptarnavimo kokybės). Turistams nereikėtų gailėti arbatpinigių ir vairuotojams, su kuriais jie važiuoja į ekskursijas.
Sveikata:
Skiepytis nereikia
Vanduo:
Vandentiekio vandens gerti nerekomenduojama
Elektra:
120/220 V/50 Hz
Dokumentai ir vizos:
Vykstant į Maroką vizos nereikia.
Šalies specifika:
Kasablanka yra didžiausias šalies jūrų uostas ir svarbus pramonės centras. Todėl Maroke gaminami įvairūs tekstilės gaminiai, apdirbami medienos, žemės ūkio produktai auginami miežiai, kviečiai, citrusiniai vaisiai, vynuogės. Iš Maroko eksportuojami tekstilės produktai, įvairūs mineralai, žuvis, trąšos, naftos produktai, vaisiai. Importuojamas kuras, telekomunikacijos įranga. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Ispanija, Prancūzija bei Italija.
Taip pat čia pagamina didelius kiekius nelegalaus hašišo, kuris yra išsiunčiamas daugiausia į Vakarų Europą.
Marokas turi daug naudingųjų iškasenų: Atlaso kalnuose gausu aukso, mangano, kobalto, nikelio rūdos, vario rūdos. Centrinėje šalies dalyje randama spalvotųjų ir retųjų metalų – švino, cinko ir t.t. Maroke gausu ir požeminio vandens, kuris naudojamas buičiai ir galvijams girdyti.
Lyginant su kitomis Afrikos šalimis, maroke iškrenta daugiausia , todėl čia netgi populiarus kalnų slidinėjimas, pavyzdžiui Atlaso kalnuose.
Šalies fenomenas yra futbolas, kadangi marokiečiai tiesiog eina iš proto dėl jo. Futbolas čia žaidžiamas visur: paplūdimiuose, specialiose aikštėse ir net gatvėse.
Pasaulinę taurę Maroko komandos buvo laimėjusios 4 skirtingus sezonus.
Gyventojų būdo bruožai:
Marokiečiai labai nuoširdūs ir paslaugūs žmonės, todėl patariama ir su jais bendrauti maloniai. Turistai čia dažnai pasijunta kaip namuose ar gerų draugų kompanijoje. Prekeiviai čia nėra labai įkyrūs, todėl siūlomos prekės galima laisvai atsisakyti nesulaukiant priekaištų.
Maroke griežtai draudžiama fotografuoti ir filmuoti karinius ir kitus valstybinės paskirties objektus. Vietinių gyventojų taip pat nepatartina fotografuoti ar filmuoti be jų leidimo. Paprastai, paprašius leidimo, vietiniai sutinka fotografuotis už atlygį, 3–5 dirhamus.
Padarysite didelę klaidą, jei Maroke imsite kritiškai kalbėti apie Maroko karalių bei viską, kas su juo susiję, kadangi čia yra draudžiama kritiškai kalbėti apie karalių, karaliaus šeimą, monarchijos koncepciją, Maroko teises į Vakarų Sacharos teritorijas, aptarinėti karaliaus valdomą turtą.
Apranga Maroke įprasta, kadangi vietinai jau yra pripratę prie vakarietiško apsirengimo būdo. Dėl kaitrios saulės spindulių beveik visi vietiniai nešioja galvos apdangalus bei akinius nuo saulės.
Lankytinos vietos:
Kasablanka – tai didžiausias Maroko miestas, kuriame tikrai yra kur pasižvalgyti. Čia galėsite pamatyti dydingą, ant vandenyno kranto stovinčią, Hasano II mečetę, kuri yra antra pagal dydį po Mekos. Joje yra įrengtas pats aukščiausias pasaulyje bokštas (200m). Vienu metu mečetėje gali melstis 25 tūkst. tikinčiųjų, o dar 80 tūkst. telpa aplink pastatą. Tai įspūdingiausia musulmoniška šventovė.
Senovinė medina - suvenyrų kioskelių, parduotuvėlių, bei kavinukių kvartalai, atspindintya marokiečių tradicijas. Seniau čia galima buvo pamatyti garsųjį rytietišką turgų, tačiau 1923 metais, miestui pradėjus plėstus, medina buvo atnaujinta.
Taip pat verta aplankyti įspūdingą, dirbtinai sukūrtą daugiau kaip 3 km ilgio Kasablankos krantinę, savo dailės eksponatais intriguojančią Dailės vilą, kurioje nuo miesto šurmulio ilsėdavosi žymūs aktoriai ir rašytojai, Mohamedo V aikštę, Habu kvartalą.
Sacharos dykuma - tai pati didžiausia ir karščiausia pasaulyje dykuma, plytinti nuo Nilo iki Raudonosios jūros ir užimanti apie 9 mln. kvadratinių kilometrų. Nors čia beveik nelyja, vistiek galima pamatyti nedideliu augmenijos plotus bei oazes. Keista, tačiau esant tokiomis sąlygomis Sacharoje gyvena apie 2 mln gyventojų, kuriuos vandeniu aprūpina požeminiai kanalai, nutiesti iš Maroko į Alžyrą. Automobilius vietiniams gyventojams atstoja kupranugariai.
Marakešas – tai, šalies centre įsikūręs, antras pagal dydį (po Rabato) Maroko miestas, kurį rekomenduojama aplankyti norintiems pažinti tikrąjį Maroko gyvenimą.
Norint atsipalaiduoti, šiame mieste galima rasti daugybę parkų su palmėmis, apelsinmedžiais bei granatmedžiais, ore sklandančių garsiųjų Marakešo rožių kvapais.
Aplankę miesto mediną, pamatysite IX a. pastatytus Bachijos rūmus, kuriose yra 150 kambarių bei marmuru grįstas vidinis kiemelis su fontanu.Tai buvusi rezidencija, kuri priklausė didžiojam sultonui Mulos al Chasano.
Nepasigailėsite apsilankę įspūdingame XX a. Mažorelio sode, kur sukaupta daugybė retų pasaulio augalų, Berto Flinto muziejuje, kuriame gausu tradicinių kilimų ir muzikos instrumentų, miesto įkūrėjo Jusufo ben Tašfino mauzoliejuje, Kutubijos mečetėje, kuri laikoma puikiu ispanų ir maurų architektūros pavyzdžiu, bei romantiškiausioje miesto vietoje - Menaros sodose.
Miesto centre rasite žymiąją Djemaa el fena aikštę, kurioje ištisą parą galėsite stebėti akrobatų, ugnies rijikų, šokėjų ir kobrų kerėtojų pasirodymus taip pat galėsite įsigyti prieskonių arba kvepalų.
Fesas - šis miestas įsikūręs šiaurinėje Atlaso kalnų papėdėje ir yra laikomas Afrikos Atėnais, nes tai karalių miestas bei arabiškojo Maroko centras. Fesa tiesiog pribloškia muziejų, rūmų bei mečečių architektūra, kuri saugo ilgaamžę istoriją.
Čia galima pamatyti pačias siauriausias pasaulyje gatveles. Kai kurios iš jų yra tokios siauros, kad einant alkūnės liečiasi prie sienų. Senamiestyje vinguriuoja apie 10 tūkstančių gatvių ir gatvelių, kurios net neturi pavadinimų, todėl čia galima lengvai pasiklysti.
Fese iš viso yra apie 800 mečečių, tačiau svarbiausia iki šiol išlieka didžiausia Šiaurės Afrikoje Kairuano mečetė, kurioje per religines šventes gali tilpti 22 tūkst. maldininkų.
Ši mečetė - tikra Feso įžymybė. Ją, dar 859 metais, savo tėvo garbei pradėjo statyti moteris pabėgusi iš Tuniso. Ši mečetė iki šiol saugo pagrindinius Almodovarų dinastijos valdymo laikų architektūros bruožus. Mečetės biblioteka yra viena didžiausių pasaulyje – čia sukaupta apie 30 000 tomų prašmatniai įrištų Korano raštų. Jų amžius skaičiuojamas nuo IX šimtmečio.Taip pat tai buvo ir pirmoji mokslo įstaiga bei intelektualinis centras. Kairuano mečetė nuo seno buvo žinoma kaip vakarų islamo universitetas.
Savo grožiu stulbina ir 1321 m. statyta žaliai balta Medersa el Sahrij mečetė. Jos kiemas grįstas marmuru ir oniksu.
Taip pat būtina apsilankyti ir netoli Feso esančiuose stalaktitų ir stalagmitų urvuose. 180 m gylyje išvysite nepamirštamus mineralus, kerinčių savo formomis bei spalvomis.
Rabatas – tai Maroko sostinė įsikūrusi prie Atlanto vandenyno. Ji dar vadinama Imperatoriškojo sodo miestu.
Nepraleiskite progos apsilankyti medinoje, įkurtoje 1912 metais. Joje rasite Archeologijos muziejų, kuriame yra eksponatų, menančių net Romos bronzos amžių, Rūmų muziejų, kuris buvo pastatytas XVII a., o dabar tapęs parodų centru. Taip pat įdomu pasižvalgyti į įspūdingūs antikinio romėnų miestelio Šela griuvėsius.
Daugelį sudomina Rabato botanikos sodas, kuriame yra daugiau kaip 100 rūšių medžių. Čia auga 800 m. senumo bananmedžiai. Savo dydžiu stebina agavos (daugelio žiedai siekia 10 metrų), svyruoklinės palmės.
Svarbūs adresai:
LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOJE MAROKO KARALYSTEI:
22, bd de Courcelles
75017 Paris
FRANCE
Tel. +33 1 40 54 50 50
Faksas +33 1 40 54 50 75
El.paštas: amb.lituanie magic.fr
|