Kada geriausia vykti (klimatas):

Šiaurinėje Prancūzijos dalyje orai vėsūs ir drėgni, pietuose - sausi ir šilti. Žiemos Prancūzijoje drėgnos ir švelnios (vidutinė sausio mėn. temperatūra +8°C), o vasaros –karštos ir sausos (vidutinė liepos mėn. temperatūra +23°C). Geriausias laikas poilsiauti Viduržemio jūros pakrantėje nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio.

Istorija:

Prancūzija yra viena iš seniausių valstybių Europoje. Ji minima jau 843 metais. Pagal Verdeno sutartį 843 m., Vakarų Frankų karalystė užėmė panašią teritoriją kaip dabartinė Prancūzija. Nuo X a. šalis pradėjo vadintis Prancūzija. 1337 m. prasidėjo Šimtametis karas su anglais, kuris su pertraukomis truko beveik šimtą metų. Jame labai pasireiškė paprasta valstietė Žana d'Ark. Išvijus anglus iš prancūziškų žemių buvo pripažinta karaliaus valdžia. XVI a. Karaliaus Liudviko XIV valdoma Prancūzija buvo stipriausia Europos valstybė. Joje klestėjo amatai, mokslas, menas. 1792 m. įvykusi Didžioji Prancūzijos revoliucija monarchiją pakeitė respublika. Po 7 metų respubliką į savo valdžią paėmė Napoleonas Bonapartas, kuris Prancūziją pavertė imperija. XIX a. Prancūzijos istorijoje – svetimų žemių užkariavimo laikotarpis. Iki Pirmojo pasaulinio karo Prancūzija buvo antroji pasaulyje (po Anglijos) pagal turimas kolonijas Afrikoje, Azijoje ir Okeanijoje. Per Antrąjį pasaulinį karą Prancūzija buvo okupuota, o po karo jos kolonijos viena po kitos išsikovojo nepriklausomybę. Šiuo metu Prancūzija vaidina svarbų vaidmenį Europos Sąjungoje. Rytų Prancūzijos miestas Strasbūras yra Europos parlamento sostinė.

Geografija:

Prancūzija yra Europos pietvakariuose. Pietuose ji ribojasi su Ispanija, šiaurėje – su Vokietija, Belgija, Liuksemburgu, Šveicarija, Monaku, Andora, o rytuose – su Italija. Prancūzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas bei Viduržemio jūra.

Politika ir šalies valdymas:

Prancūzijos Respublika. Valstybės vadovas – Prezidentas, kuris renkamas 5 metams.

Ekonomika:

Prancūzija ekonomikoje užima šeštąją vietą pasaulyje. Daugiausia pajamų gaunama iš turizmo. Pagrindinės ūkio šakos – automobilių, elektroninės technikos, laivų ir aviacijos įrenginių gamyba. Nuo seno prancūzų tekstilė ir trikotažas, madingiausi siuviniai, galanterijos prekės, prabangūs papuošalai pasaulyje yra vertinami kaip aukščiausios kokybės produktai. Prancūzija yra antra pasaulyje pagal atominės elektros energijos gamybą (nusileidžia tik JAV). Prancūzija užima antrą vietą pasaulyje (po Italijos) pagal vynuogių derlių ir perdirbimą, ketvirtą vietą pagal grūdų (kviečių, miežių, kukurūzų) derlių, trečią – pagal pieno, ketvirtą – pagal mėsos gamybą.

Maistas:

Prancūzų virtuvė yra rafinuota ir elegantiška. Kiekvienas Prancūzijos regionas išsiskiria savita virtuve: pietiniuose regionuose mėgstamos austrės, krevetės ir kitos jūros gėrybės, Rytų Prancūzijoje – sotus maistas, pavyzdžiui, kopūstai su dešrelėmis, o Šiaurės Prancūzijoje ruošiant maistą neapsieinama be bulvių ir kiaulienos.Visgi nacionalinis Prancūzijos valgis – sūris, kurio yra daugiau nei 300 rūšių. Čia mėgstamas fondiu. (Fondue savoyarde), t. y. lydytas sūris su vynu, patiekiamas su pjaustyta duona, daržovėmis ar vaisiais. Ten taip pat paplitęs rakletas (Raclette savoyarde) – pakepintas lydytas sūris užpilamas ant rūkytų mėsos produktų ir virtų bulvių bei patiekiamas su raugintais agurkais. Alpių kurortų valgiaraštyje rasite ir „Tartiflette“ patiekalą: tai tradicinis Savojos sūris reblošonas, apkeptas su bulvėmis ir kiauliena. Prancūzų pusryčiai paprastai būna lengvi: kava, sviestas, omletas, džemas, bandelė. Antrieji pusryčiai, valgomi apie 12 valandą, yra kiek sotesni ir primena pietus, tik be sriubos, o vakarienė valgoma vėlai. Prancūzai mėgsta valgyti lėtai, pasigardžiuodami. Prieš valgį jie būtinai išgeria taurę apetitą žadinančio aperityvo. Po valgio geriamas didžestyvas, gėrimai, kurie gerina virškinimą.

Alkoholiniai gėrimai:

Vynas čia ne tik geriamas, bet ir naudojamas ir patiekalams gaminti. Aukščiausios rūšies vynams priklauso „Vins de Savoie“, „Roussette de Savoie“, „Seyssel“ ir „Crepy“. Nusileidus nuo kalno ar šiaip sužvarbusiems siūloma paragauti „Genepi“– tai tradicinė stipri Alpių kalnų žolelių užpiltinė. Populiarus ir iš žolelių gaminamas „Chartreuse“ likeris, kuris priklauso aukščiausiai likerių klasei. Jis būna dviejų rūšių – geltonasis, kuris yra 40 laipsnių stiprumo, ir žaliasis – 55 laipsnių stiprumo. Prancūzijoje populiarūs ir likeriai bei konjakai.

Šventinės ir nedarbo dienos:

Nacionalinė šventė: Liepos 4 – Bastilijos paėmimo diena (1789); Gegužės 8 – Pergalės diena; Lapkričio 11 – Paliaubų diena.
 

Laiko juosta Prancūzijoje yra GMT/UTC +1 val.

Gyventojai:

Prancūzijoje gyventojų skaičius – apie 63 mln. Iš 63 mln. gyventojų daugiau nei 8% yra imigrantai. Apie 1 mln. sudaro italai, ispanai, portugalai, apie 1,5 mln. – asmenys iš Maroko, Alžyro ir Tuniso, 0,5 mln. asmenų kilę iš kitų Afrikos šalių.

Kalba:

Valstybinė kalba yra prancūzų. 86% Prancūzijos gyventojų kalba gimtąja kalba. Kitos dažniausiai pasitaikančios kalbos yra portugalų, italų, arabų.

Religija:

Daugiau nei pusė Prancūzijos gyventojų yra Romos katalikai, daugiau nei ketvirtadalis - ateistai, taip pat yra musulmonų, protestantų, žydų.

Darbo valandos:

Prekybos centrai darbo dienomis 9.00 – 19.00 val. Bankuoseklientai priimami darbo dienomis 10.00 – 12.00 ir 14.00 – 16.00 val.

Pinigai:

Prancūzijos piniginis vienetas – euras (EUR). Pinigus keičia visi bankai, keityklos ir valiutos keitimo aparatai. Kai kurie automatai priima MasterCard, VISA ir American Express korteles.

Patarimai keliaujantiems:

Kalnuose net ir debesuotą dieną saulė yra labai aktyvi. Būtini akiniai nuo saulės, tepkitės apsauginiu kremu (riebus kremas ir balzamas lūpoms tiks apsisaugoti nuo šalčio ir žvarbaus vėjo). Rekomenduotina nepalikti inventoriaus be priežiūros, nes kalnuose pasitaiko vagysčių. Pinigus, brangenybes, pasą rekomenduojame saugoti viešbučio seifuose.
 

Pirkiniai lauktuvėms bei suvenyrai:

Populiariausi yra miniatiūriniai Eifelio bokštukai, šokoladas, meno dirbiniai, džiovintos levandos, Provanso prieskoninės žolelės, parfumerijos ir kosmetikos gaminiai, papuošalai, keramika, medus, cukatai, alyvuogės ir jų aliejus. Verta nusipirkti keletą retesnių sūrio rūšių arba nebrangaus vyno.

Transportas:

Slidinėjimo kurortuose kursuoja autobusai, kurie vežioja keleivius ir slidininkus iki keltuvų. Teikiamos taksi paslaugos. Automobilio nuoma slidinėjimo regionuose brangi. Nuomotis automobilį gali asmuo, sulaukęs 21 m. ir turintis mažiausiai metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Ne ES piliečiai privalo turėti tarptautinį pažymėjimą. Automobilį gaunate pilnu baku, grąžinti jį reikia taip pat pilnu baku.

Arbatpinigiai:

Padavėjams paliekama apie 5–10% nuo sąskaitos sumos.

Sveikata:

Privalomų skiepų keliaujant į Prancūziją nėra. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito A.

Vanduo:

Gerti vandenį iš čiaupo – nepavojinga.

Elektra:

Elektros įtampa yra220 V.

Telefonas:

Telefono skambučiai iš automatų kainuoja pigiau nei skambinant iš viešbučio. Tarptautinis kodas į Prancūziją yra 33, tarptautinis kodas iš Prancūzijos yra 00. Skambinant į Lietuvą, reikia rinkti: 00 370 + miesto kodas Lietuvoje + abonento telefono numeris.

Dokumentai ir vizos:

Europos Sąjungos piliečiams vykstant į Prancūziją viza nereikalinga. Reikalingas tik galiojantis piliečio pasas.

Šalies specifika:

Prancūzija garsėja savo kultūra, rafinuotu mados supratimu bei Alpių kurortais. Prancūzų kultūra neabejotinai yra viena iš didžiausių, seniausių ir svarbiausių Europos kultūrų. Prancūzijos kultūrinės pozicijos buvo iškovotos dar viduramžiais. Dailės istorijoje garsus prancūzų impresionistas Klodas Monė. Literatūros istorijoje pakanka paminėti „Trijų muškietininkų“ ir „Grafo Montekristo“ autorių Aleksandrą Diuma, „Paryžiaus katedros“ autorių Viktorą Hugo, „20 000 mylių po vandenių“ autorių Žiulį Verną. Eifelio bokštas ir Triumfo arka. Žiemą prancūzų kurortai mėgstami slidininkų. Puikus prancūzų įvertinimas – net trejos žiemos olimpinės žaidynės, iš kurių paskutinės 1992 metais vyko Albervilyje. Prancūzai taip pat labai pamišę dėl futbolo – šioje šalyje net du kartus vyko pasaulio futbolo čempionatas, o 1998 m. savo šalyje vykusiose pirmenybėse prancūzai pirmą kartą tapo pasaulio futbolo čempionais.

Viešbučių specifika:

Nors kiekviename Prancūzijos regione viešbučiai skirtingi, beveik visose statybose vyrauja akmuo, medis ir metalas. Čia rasite nedidelių senos sodybos medinių kalnų trobelių, ir jaukių didelių mūrinių pastatų, ir modernių viešbučių. Dažnas viešbutis yra senesnių standartų. Čia ypač ryškūs kainų ir paslaugų kontrastai. Atvykus į apartamentus paliekamas piniginis užstatas arba kreditinės kortelės numeris.

Gyventojų būdo bruožai:

Prancūzai mėgsta paplepėti, paslampinėti ir gyventi neįpareigojančiai. Prancūzų kredo – menas gyventi, gauti iš gyvenimo kuo daugiau malonumų. Jie nemėgsta sunkaus, juodo, monotoniško darbo. Jie labai bijo tapti juokingais. Prancūzai dievina žodžių žaismą. Nesvarbu, ką pasakyti, svarbu, kaip pasakyti. Niekada neklauskite prancūzo kiek jis uždirba ir kiek išleidžia. Tai – blogas tonas. Dar viena tema, kurios prancūzai nemėgsta, tai kalbėti apie darbą. Visas nelaimes jie mėgsta apgaubti humoru.

Ką verta išbandyti:

Slidinėjimo kalnų papėdėse įsikūrė daug pasilinksminimo įstaigų. Tai – pramogos po slidinėjimo: restoranai ar barai, kuriuose gali degustuoti daugelį gėrimų, baseinai, purvo vonios, atpalaiduojantys masažai, vakarinės kino filmų peržiūros gryname ore. Žinoma, nevertėtų pamiršti paragauti ir autentiškų patiekalų ar sūrių, kurių vargu ar turėsite progos paskanauti kitur.

 Kurortai:

„Trys slėniai“ 　(Les Trois Vallees) – vienas didžiausių slidinėjimo regionų visame pasaulyje. Tai unikali vieta, siūlanti slidininkams daugiau nei 600 km ilgio gerai prižiūrimų trasų, puikias oro ir slidinėjimo sąlygas. Slidinėjama yra 3230 – 1300 metrų aukštyje.
,,Trijuose slėniuose“ rasite: 16 kaimelių ir kurortų, 328 trasas (56 nesudėtingos, 120 vidutinio sudėtingumo ir 37 sudėtingos trasos); 200 keltuvų, kurie užkelia į 25 viršūnes, 6 ledynus; 124 km trasų, kurios kertasi su kitų valstybių sienomis; 1500 sniego patrankų.

Val Thorens yra ,,Trijų slėnių" viršūnėje, 2300 metrų aukštyje. Tai pats aukščiausias šiame regione esantis slidinėjimo kurortas. Didelis trasų aukštis, puiki sniego danga viso sezono metu užtikrina geras sąlygas slidinėti. Tarpusavyje sujungtu keltuvų tinklu iš Val Thorens galima nusikelti į bet kurį ,,Trijų slėnių" kurortą.

Les Menuires miestelis yra Belleville slėnyje, 1850 m .Tai didžiausias ,,Trijų slėnių" regiono kurortas. Puikią sniego dangą viso sezono metu užtikrina nepriekaištingai dirbančios dirbtinio sniego patrankos nei išskirtinis reljefas. Les Minuires - vienas iš nedaugelio pasaulio kurortų, ypatingą dėmesį skiriantis suaugusiems pradedantiesiems slidininkams.

Meribel yra pačiame ,,Trijų slėnių" centre. Kurorte yra 74 slidinėjimo trasos. Čia veikia slalomo stadionas, 2 olimpinės trasos bei 2 trasos snieglentininkams. Slidininkai gali tiesiai iš miestelio centro pakilti į trasas. Miestelyje gausu slidinėjimo inventoriaus parduotuvių ir nuomos punktų, taip pat kavinių, barų, naktinių klubų. Čia rasite kur leisti laiką po slidinėjimo: baseinas, jacuzzi, boulingas, kino teatras, sveikatingumo centras, muziejus, planetariumas, observatorija ir kt.

Brides les Bains - tai žavus senovinis SPA miestelis ,,Trijų slėnių" regione. Brides les Bains įgavo SPA miestelio statusą praeitame šimtmetyje. Kadangi SPA centrai pasaulyje sparčiai populiarėja, šis kurortas tampa vis labiau lankomas turistų. Čia gausu įvairiųsveikatingumo programų, kurios padės sustiprinti Jūsų sveikatą ir pailsėti. Galėsite išsimaudyti 36 laipsnių terminiuose baseinuose, išbandyti vandens masažus ir dumblo vonias.

Espace Killy.　 Šį slidinėjimo regioną sudaro Tigres ir Val d‘Isere slidinėjimo kurortai. Dėl savo sudėtingų ir pavojingų slidinėjimo trasų – Espace Killy regionas yra ypač mėgstamas slidininkų profesionalų.

Tignes　yra 2100 metrų aukštyje Espace Killy regione. Šalia Tignes miestelio esančiame kalnų slėnyje veikia viena žymiausių Prancūzijos slidinėjimo trasų. Tignyje esantis ledynas, siekiantis 3650 m, suteikia galimybę čia slidinėti ištisus metus.

Val D‘Isere yra Espace Killy, Val D'Isere – tai ekstremalaus slidinėjimo centras, kuriame yra ką veikti ir naujokams. Statūs šlaitai, snieguotos viršūnės, ledynai, dideli aukščių skirtumai.

Alpe D'Huez – vienas　 didžiausių Prancūzijos slidinėjimo kurortų, puikiai tinka ,mėgstantiems ramų poilsį ir sudėtingas slidinėjimo trasas.

Paradiski. Šį didžiausią pasaulyje slidinėjimo regioną sudaro dvi zonos - Les Arcs ir La Plagne.

Megeve – tai ne tik puiki slidinėjimo trasa, bet ir siauros gatvelės, viduramžius menanti miesto aikštė, prabangios parduotuvės, vieni geriausių Prancūzijoje naktiniai klubai.

Lankytinos vietos:

Paryžius turistus traukia labiausiai. Tai vienas lankomiausių pasaulio miestų, turintis tokias įžymybes kaip Eifelio bokštas, Eliziejaus Laukai, Luvras, Site sala su Dievo Motinos katedra, Monmartas, Mulen Ružas, Triumfo arka, Sorbonos universitetas, Ž. Pompidu centras, Invalidų kompleksas, kuriame ilsisi Napoleono palaikai. Mieste daug parduotuvių, restoranų ir muziejų (d‘Orsey, Rodeno, S. Dali ir kt). Vakarinis plaukimas laivu Senos upe leis pasigrožėti nuostabia naktinio Paryžiaus panorama. Viso pasaulio mažųjų svajonė - Disneilendas. Smagūs Volto Disnėjaus herojai džiaugsmo visada suteiks visai šeimynai. Versalis ir žymieji Versalio rūmai - viena populiariausių lankomų vietų. Šalies didybę mena Luaros slėnis. Abejingų nepalieka garsiosios Luaros slėnio pilys: Šamboro, Šensono, Vilandry pilis. Ypatinga vieta - San Mišelis. San Mišelio kalnas garsus savo Benediktinų vienuolynu, laikomu vienu iš Vakarų pasaulio architektūros stebuklų, gotikinės architektūros šedevru. Šalies perlas - Prancūzijos Rivjera. Žydrasis krantas traukia prabanga dvelkiančiais madingais kurortais, netylančiu šurmuliu, istorijos ir architektūros vertybėmis, įstabaus grožio gamta, daugybe paplūdimių ir skaidriu vandeniu. Žymioji Nica, Kino festivalio išgarsinti Kanai - šiuose miestuose dera kosmopolitinė dvasia ir prancūzų sugebėjimas neskubant mėgautis gyvenimu.

Svarbūs adresai:

Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijos Respublikoje:
22, bd de Courcelles
75017 Paris
FRANCE
Tel.: (33) 1 40 54 50 50
Fax.: (33) 1 40 54 50 75
E-mail: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą