Kada geriausia vykti (klimatas):

Norvegijoje vidutinė sausio temperatūra šiaurėje -2 - -4°C , o pietuose +2°C, bet truputi pakeliavus į kalnus temperatūra staigiai krenta ir yra -10 - -12°C, o kartais nukrinta iki -40°C. Vasaros būna labai lietingos ir trumpos, temperatūros vidurkis - 6 - 10°C, o pietuose 15°C. Aukštikalnėse klimatas labai atšiaurus ir čia sniegas išsilaiko visus metus.

Norvegija yra labai graži šalis, išvagota ledynų, fiordų ir kalnų. Tai ilga, siaura šalis, nutįsusi išilgai Skandinavijos pusiasalio iš šiaurės rytų į pietvakarius. Nuo Danijos ją skiria Skagerako sąsiauris. Norvegija ribojasi su Švedija ir Suomija.

Politika ir šalies valdymas:

Valdymo forma Norvegijoje – demokratija. Norvegija yra konstitucinės monarchijos valstybė su vienu rūmų parlamentu (Stortingu), kuris vykdo įstatymų leidžiamąją valdžią ir yra renkamas kas ketveri metai. Norvegijoje yra daug politinių partijų, turinčių proporcinį atstovavimą. Valstybės galva – karalius. Jis realios valdžios neturi, tačiau karališkoji šeima norvegų tautai yra autoritetas. Policija ir armija pavaldi ministrų kabinetui. Kas ketveri metai vyksta rinkimai į savivaldybes ir fiulkų (apskričių) tarybas. 1814 m. konstitucija pabrėžia asmenines žmogaus laisves, valdžių atskyrimo principus ir asmenybės teisę kritikuoti vyriausybę. Taip pat Norvegijoje yra keletas “arbitrinių” Įstaigų, kurioms piliečiai gali pateikti įvairius skundus – kai nepadeda kitos institucijos. Norvegijoje yra atskiras vaikų reikalų patikėtinis, ginantis vaikų teises.

Norvegija - tai sėkmingai klestinti kapitalistinė valstybė. Šalis turtinga gamtos turtais: nafta, hidroenergija, žuvimi, miškais, mineralais.

Maistas:

Pusryčiai Norvegijoje paprastai valgomi 7-9 val. ryto. Tai dažniausiai sūriai, jogurtas, javainiai, bandelės, šalta mėsa, žuvis ir kiaušiniai. Per pusryčius įprasta gerti kavą ar arbatą. Priešpiečiai valgomi 12-13 valandą. Pietūs norvegų namuose paprastai būna 17-18.30 val. Vakare valgoma įvairios mėsos, žuvis, daržovės bei desertas. Tradiciniai norvegiški pietūs prasideda sriuba, po to užkandama jūros gėrybių, paskui valgomas karštas mėsos patiekalas su daržovėmis ir pabaigai – desertas. Po pietų geriama kava. Per vakarienę dažnai valgoma namie kepta duona ar duonos paplotėliai. Vasarą pietų vaišės gali užsitęsti iki 23 val. ar iki pusės dvyliktos nakties; žiemą paprastai jos baigiasi 22 valandą.Tad jei pietūs baigėsi ankščiau, dar tikėkitės kavos ar likerio.

Alkoholiniai gėrimai:

Prieš pietus Norvegijoje patiekiamas šaltas kaip ledas aperityvas; jis išlenkiamas iškart ir užgeriamas alumi. Norvegijoje yra trijų rūšių alus: silpnas, nestiprus šviesus alus ir stiprus alus. Prie pietų dažniausiai patiekiamas vietinis alus ar vynas. Prie sriubos ir užkandžių geriamas baltas vynas, prie mėsos patiekalo – raudonasis vynas ir prie deserto – saldus vynas.

Norvegijoje gyvena apie 4,6 mln. gyventojų. Didžiausia jų dalis – norvegai. Pastaruoju metu plūstelėjo daug emigrantų iš Rytų Europos, Viduriniųjų Rytų ir Azijos.

Apie 95 proc. norvegų kalba nacionaline norvegų kalba. Regionuose jaučiami skirtingidialektai. Šalyje taip pat galima susikalbėti anglų, vokiečių ar prancūzų kalbomis

Liuteronai sudaro apie 85% gyventojų. Kiti gyventojai išpažįsta sėkmininkų, Romos bei kitų katalikų, musulmonų ir kitus tikėjimus.

Apskritimas iš nykščio ir smiliaus (JAV reiškiantis “gerai”) Norvegijoje nėra gerai: toks ženklas laikomas nepadoriu, vulgariu ir vengtinu. Kai kuriuose kaimo rajonuose žmogui nusisukus išeiti jis apspjaunamas “dėl sėkmės” – neįsižeiskite, jei būsite “apspjautas” atsisveikinant. Kalbėkite apie norvegų žiemos olimpiadą – taip parodysite susidomėjimą norvegiškais ypatumais. Norvegų namuose (ypač senesniuose) langai ir durys gali būti uždengti portjeromis ar tapetais; kai prireiks nesivaržykite klausti, kur durys ar langas. Venkite ginčytinų temų, pavyzdžiui, kaip banginių medžioklė ar šalies priklausomybė nuo naftos pramonės. Be to, niekada nesiteiraukite apie sutuoktinius ir nepradėkite šnekos vedybiniais klausimais, nes daug porų Norvegijoje gyvena nesusituokę. Rengimosi stilius nėra labai oficialus, bet drabužiai turi būti švarūs ir tvarkingi.

Nacionaliniais raštais megzti megztiniai, pirštinės, kepurės. Trolių, briedžių, vikingų figūrėlės. Rudasis sūris, ožkos sūris, rūkyta banginio mėsa. Turistų lankomose vietose galima įsigyti ir kitus, su vietinėmis tradicijomis susijusius suvenyrus.

Transportas:

Norvegijoje gerai išvystytas autobusų tinklas. Tačiau, jei apsistosite toliau nuo miesto, rinkitės dviratį. Taip sutaupysite pinigų ir galėsite pasigrožėti nuostabiais vaizdais.

Arbatpinigiai paprastai įskaičiuojami į bendrą sąskaitą. Norvegijoje nebūtina palikti papildomų arbatpinigių, tačiau atsidėkodami už puikų aptarnavimą galite pridėti 5 ar 10 procentų bendros sumos.

Papildomų skiepų vykstant į Norvegiją nereikia.

Gerti vandenį iš vandentiekio nepavojinga.

Elektros įtampa Norvegijoje yra 230 V.

Telefono kodas yra 00 47. Norvegijoje telefono automatams mažai kur tinka telekortelės. Kalbėti galėsite įmetę penkių kronų monetą. Ilgiau kalbant reikia įmesti daugiau monetų.

Lietuvos Respublikos piliečiams, vykstant į Norvegiją viza nereikalinga.

Norvegijos gamta labai įdomi. Žiemą čia būna poliarinės naktys, o trumpos vasaros viduryje saulė šviečia net naktį. Norvegijos krantai išraižyti siauromis įlankomis, vadinamomis fiordais. Fiordai – siauros vingiuotos įlankos uolose, kurias prieš milijonus metų sukūrė tirpstantys ir pasitraukiantys ledynai. Kiekvienas fiordas išsiskiria nepakartojamu landšaftu, forma ir vandens spalva. Geriausias laikas apsilankyti fiorduose – nuo balandžio iki rugsėjo. Pakrantės pasipuošusios žalumo, o pavažiavus toliau nuo jūros net vasarą galima rasti sniego. Didžiausias dėmesys Norvegijoje skiriamas gamtai. Šalyje galima pasigrožėti įspūdingais kalnais, fiordais, kriokliais. Kalnuose pajuntama beribė laisvė, čia patiriama neišdildomų įspūdžių. Didžiausias Norvegijos fiordas - Sognefjord (205 km.) Fiordų pamatyti atvyksta turistai iš įvairiausių šalių ir suprantama dėl ko – niekur daugiau tokios gražios gamtos neišvysite.

Viešbučių specifika:

Viešbučiai neklasifikuojami taip, kaip Lietuvoje. Dauguma viešbučių yra skandinaviško tipo, nėra didelių tinklų viešbučių. Norvegai vertina visa tai kas norvegiška ar bent skandinaviška. Keletas Norvegijos viešbučių, kuriuos labiausiai renkasi turistai: Grand Hotel, Radisson SAS Plaza Hotel, Tulip Inn Rainbow Hotel Cecil, Radisson SAS Business Park Hotel, Radisson SAS Scandinavia Hotel, Best Western Hotel Bondeheimen, Norlandia Karl Johan Hotel, Oset Hoyfjellshotell, Carlton Hotel, Hotel Continental. Norvegija vienintelė šalis pasaulyje turinti trobelių tinklą. Tipiškoje trobelėje yra 8 – 12 lovų. Savitarnos trobelė – tai turistinė trobelė, kurioje yra visko, ko gali prireikti keliautojui gaminant valgį bei nakvojant: virtuvės įranga, patalynė ir maisto atsargos. Trobelėse rasite skirtingus maisto produktus: duonos, sriubos miltelių, konservų, cukraus, kavos, arbatos, sulčių miltelių, margarino, uogienės. Kambariuose rasite lovas su čiužiniu, pagalve ir vilnoniu apklotu, tačiau pravartu turėti miegmaišį.

Norvegų kalbėjimo maniera neatspindi jų dorybių ir šaltų jausmų. Šaltas klimatas skatina Norvegai linkę leistis į atviras diskusijas ir nesibaimina priešpriešų ar konfliktų. Jiems labai rūpi aplinkosaugos, gamtos, teisingumo klausimai (norvegai labai karšti teisingumo ir egalitarizmo šalininkai). Bendraudami su norvegais, būkite atviri, nuoširdūs ir stenkitės atrodyti tiesmuki. Jie mėgsta bendrauti dalykiškai, žiūrėdami į akis „gryno oro“ atmosferoje. Jiems girdint per daug negirkite. Norvegijoje tvirta tradicija padėti kitiems ir remti nelaimėlius. Visi turi būti lygūs. Kasdieniame norvegų gyvenime ypač svarbi yra šeima: nepastoviame pasaulyje šeima yra patvarus, patikimumo šaltinis.

Nepraleiskite nepakartojamo plaukimo laivu vienu gražiausių Norvegijoje Geirangerio fiordu, nepamirškite pasigrožėti įžymiuoju Briksdalo ledynu. Aplankykite vieną įspūdingiausių parkų – Jotunheimeno nacionalinį parką, kuris yra vienas ryškiausių ir labiausiai atspindinčių Norvegijos laukinę gamtą. Šiame parke pasigrožėkite aukščiausia Norvegijos viršukalne – Galhiopigen, bei kitomis viršūnėmis. Aktyvus poilsis Norvegijoje neatsiejamas nuo žvejybos, kopimo į kalnus, slidinėjimo, žygių dviračiais.

Kurortai:

Finnmark - kalnais apsuptas šiauriausias Norvegijos regionas. Čia klimatas nėra toks atšiaurus. Vanduo užšąla tik labai šaltomis žiemomis.                                                                                                                                           

Troms - spalvingas, svetingas ir　 neužmiegantis miestas. Šioje srityje išskiriami miesteliai: Sommoroy - žvejų miestas, kuriame yra idealios sąlygos tiek žmonėms, tiek žuvim ir paukščiam gyventi. Senja salą su žemynu sieja Gisund tiltas, šiaurinė jos dalis žvelgia į atvirą jūrą, o pietų pusė nuklota miškais.                                                                          

Nordland – jūra, juodai-mėlyni kalnai su baltuojančiomis viršūnėmis. Šiame regione yra ką pamatyti ir įamžinti.        Trondelag. Šiose vietovėse vietą randą tiek pasyvūs žvejai, tiek aktyvų sportą mėgstantys entuziastai.                        

More og Romsdal regionui prilygti gali tik kelios Norvegijos vietovės- snieguotos kalnų viršūnės, statūs šlaitai, kurie įkrenta į tamsiai mėlynus fiordus, pasakiškai gražus Alesund miestelis, kuris dėl savo architektūros yra plačiai žinomas ir kitose šalyse.                                                                                                                                                               

Sogn og Fjordane - kalnų, fiordų, krioklių ir bažnyčių kraštas. Nepakartojamas gamtos grožis, kuriam neprilygsta niekas. Hordaland regione įsikūręs vienas iš populiariausių šalies miestų - Bergen, kuriame vyksta pagrindiniai festivaliai, muzikiniai koncertai. Miestas dar kitaip vadinamas Norvegijos fiordų vartais. Hardanger miestelio apylinkės sužavės ne vieną savo tekančiomis upėmis, didžiuliais kalnais bei nuo jų besileidžiančiais kriokliais.                                                      

Rogaland'o miestuose rengiamos įvairaus pobūdžio konferencijos, koncertai, festivaliai ir varžybos. Rogaland'as - firodų, paplūdimių ir salų kraštas.                                                                                                                                       

Hedmark – miškingas ir kalnuotas kraštas, prisotintas švaraus ir gryno oro. 2000 ežerų ir upių pasiūlys įvairaus pobūdžio aktyvių užsiėmimų. Regiono miestai įsuks į spalvingą jų gyvenimą.                                                                         

Oppland miestelius yra apsupusios upės, ežerai bei du didžiausi šalie kalnai. Opplandas yra puiki vieta mėgstantiem važinėti kalnų dviračiais, slidinėti bei žinoma žvejoti.                                                                                                 

Per Buskerud regiono vidurį driekiasi kalnai su vešliais miškais bei žaliuojančiomis pievomis, rytinė pusė yra labiau lėkšta ir lepina savo ežerais bei upeliais.                                                                                                                      

Akershus regionas turi 152 km ilgio jūros pakrante, o pietuose ribojasi su kaimyne Švedija. Priešingai nei šiaurinėje Norvegijos dalyje, čia labiau yra lėkšta - pievos, dirbama žemė, miškai, upės ir ežerai.                                              

Oslas - šalies sostinė yra apsupta mėlynų fiordu ir žalių kalnų bei miškų. Mieste susijungia senoji bei modernioji architektūros, parkai, muziejai, monumentai visa tai Norvegijos sostine daro patraukliausiu Skandinavijos miestu.       Ostfold – tai nepaliesta gamta, istorinės bangos, vandens keliai, tvirtovės, muziejai, maži miestų centrai, žavingi kaimai bei labiausiai dėmesį traukiantis tvenkinių kompleksas.                                                                                         

Vestfold. Ramybę ir poilsį čia garantuoja smėlėtas paplūdimys, o sėkmingą žūklę bei vandens atrakcijas siūlo jūra, ežerai bei upės.                                                                                                                                                       

Telemark – tai žvejų nameliai, švyturiai, vandens kanalai bei juose plaukiojantys nuo senovinio piratų iki šių dienų modernaus stiliaus laivai.                                                                                                                                       

Agder pajūrio linijoje įsikūrę kaimeliai siūlo atsikvėpti ir pailsėti saulėtuose paplūdimiuose.

Lankytinos vietos:

Osle aplankykite viduramžišką Akershus pilį ir tvirtovę. Ši pilis buvo viena stipriausių visoje šiaurinėje Europoje. Taip pat – Rotušę, Universitetą, Karalių rūmus ir parką. Osle yra įkurtas ir Nacionalinis teatras su puošnia rokoko stiliaus sale. Taip pat smagu pasivaikščioti po garsųjį Vigelando skulptūrų parką, kuriame daug žalumos, tvenkinys su antimis, takai apaugę senais medžiais. Turbūt šiame parke labiausiai žavinčios yra didžiulės granito skulptūros. Centre apžiūrėkite Oslo Katedrą, Parlamento rūmus, pasivaikščiokite Karlo Johano pėsčiųjų gatvele. Netoli Oslo, Bygdoi pusiasalyje, yra įžymios Oslo atrakcijos, įskaitant Liaudies muziejų po atviru dangumi, Vikingų laivų muziejus, kuriame galima pamatyti net tris burinius vikingų laivus, statytus 800-900 metais, tai geriausiai išlaikyti tokio amžiaus laivai visame pasaulyje. Kelionės i Norvegiją metu aplankykite ir turistų pamėgtą paslaptingąjį trolių kraštą – Trolandiją. Trolstigeno kelią supantys kalnai yra milžiniški - tai Karaliaus (Kongen), Karalienės (Dronningen) ir Bišopo (Bispen) kalnai. Stigfoso krioklys krenta žemyn link Isterdalen slėnio. Per šias visas gamtos grožybes vingiuoja Trolių kelias.

Orkų safaris. Kateriu vykstama į Tysfjordą, vietovę kur plaukioja orkos. Būnant šalia orkų, ne tik apžiūrimi milžiniški gyvūnai, bet išgirstama jų stulbinanti „kalba". Nepamirštami išgyvenimai – vandenyje kartu su orkomis. Plaukiojant galima minimaliu atstumu stebėti orkų medžioklę.                                                                                                           

Išvyka į Narviką. Vykimas į Narviką – miestą už poliarinio rato. II-jo Pasaulinio karo muziejus, ekskursija po didžiausią pasaulyje geležies rūdos eksporto uostą; „paveikslų galerija" miesto centre, išlikusi iš akmens amžiaus. Pageidaujantiems – pasivažinėjimas rogutėmis nuo 1600 m aukščio kalno. Galimybė paslidinėti kalnų slidinėjimo trasomis, kur vyksta Pasaulio kalnų slidinėjimo taurės etapai.                                                                                                                         

Išvyka į Lofoteną. Išvyka į Lofoteną, vieną gražiausių šiaurės Norvegijos pusiasalių, labiausiai įsikišusių į Atlanto vandenyną. Aplankomas Vikingų centras, ekskursija po Svolverį. Esant galimybei pėsčiomis keliaujama iki iškyšulio nuo kurio matosi 2 kartus per parą pasikartojantis apie 1 km dydžio milžiniškas sūkurys.                                               

Nardymas. Nardymas Tysfjorde nuo kranto arba iš katerio į nuskendusius laivus.                                                      

Išvyka į Harstadą. Išvyka į Harstadą - slidinėjimo centrą. Slidinėjimas pasirinkto sudėtingumo trasomis.                     

Žygis Jotunheimeno nacionaliniame parke. Jotunheimeno nacionalinis parkas garsus savo aukštais kalnais, ledynais ir giliais ežerais. Jotunheimene yra apie 200 viršukalnių, kurių aukštis virš 2000 m. Trys aukščiausios viršukalnės: Gliterlindo, Store Skagastolstindo ir Galdhopigeno. Pastaroji aukščiausia Norvegijoje (2469 m.). Gražiausias alpinis gamtovaizdis yra vakarinėje parko dalyje. Išeiname į kalnus grupelėmis po 8 – 14 žmonių. Grupelės formuojamos pagal žygio sudėtingumą. Laukia nelengvas, bet nuostabus kopimas. Keliaujant atsiveria nuostabūs vaizdai – apžėlusios priekalnės, apačioje likusios sraunios upės, žali slėniai, šlaituose baltuojantys sniego lopinėliai.                                                                         

Oslas. Ekskursija po miestą. Aplankysime senąją Kristianiją (taip buvo pavadintas Oslas, kai Norvegija buvo Danijos sudėtyje), kurią Danijos karalius po kilusio gaisro atstatė pagal taisyklingą keturkampį planą: Oslo katedrą, miesto rotušę, atnaujintus Karalių rūmus bei Norvegijos parlamentą. Vigelando skulptūrų parkas. Parke apie 200 skulptūrų, bylojančių apie sudėtingus žmonių tarpusavio santykius. Vigelando parke laikas tarsi sustoja, kiekvienam suteikdamas galimybę apmąstyti gyvenimo tėkmę; vyro ir moters, vaiko ir tėvo, seno ir jauno žmogaus sąsajas ir sudėtingus brandos bei senatvės vingius.