Kada geriausia vykti (klimatas):

 Latvijos orus lemia švelnus jūrinis klimatas, su besikeičiančiu aukštu ir žemu slėgiu bei pakankamu kritulių kiekiu.

Vasara:  birželis – rugpjūtis
Žiema:  gruodis – vasaris

Vidutinė temperatūra:
Vasarą:  15,8°C (sostinėje 16.1°C)
Žiemą:   -4,5°C (sostinėje -3.8°C)

Šilčiausias mėnuo: liepa
Šalčiausias mėnuo: sausis

Istorija:

Po Vokietijos okupacijos Antrojo pasaulinio karo metu, Latvija vėl buvo paversta sovietine respublika. Vykstant rusifikacijos politikai, Rygoje rusų kolonistai greitai sudarė daugiau nei pusę gyventojų. Sovietų valstybės reformų pradžia sutapo ir su Latvijos nepriklausomybės judėjimo aktyvėjimu. 1980 m. Latvijos TSR, kaip ir kitoms Baltijos valstybėms suteikta didesnė autonomija. 1988 m. leista naudoti tarpukario nepriklausomos Latvijos vėliavą, kuri oficialiai pripažinta Latvijai tapus nepriklausoma. Latvija, išgyvenusi 1990 m. sausio įvykius – OMON siautėjimą, byrant Sovietų Sąjungai, atgavo nepriklausomybę 1991 m. rugpjūčio 21 d. parlamentiniu keliu.

Geografija:

Latvijos respublika (syn.: Latvija) (Šalys Europoje) - valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Latvija yra viena iš Baltijos šalių kartu su Estija ir Lietuva, kurios yra jos kaimynės iš šiaurės ir iš pietų. Rytuose Latvija ribojasi su Rusija ir Baltarusija.
Latvija yra Baltijos valstybių (Estijos, Latvijos ir Lietuvos) viduryje. Pasaulio žemėlapyje Latvija yra šiaurės rytinėje Europos dalyje, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Šalies gamtovaizdis pasižymi žemumų lygumomis ir kalvomis. Didžioji šalies dalis yra mažiau kaip 100 metrų virš jūros lygio. Latvijoje yra tūkstančiai ežerų ir upių. 
Plotas:  64. 589 kmč arba 24.937 kv. mylių.
Regionai:   Kuršas, Žiemgala, Vidžemė ir Latgala. 
Bendras sienos ilgis:  1.862 km. 
Jūros sienos ilgis:  494 km. 
Didžiausias ežeras:   Lubano (80,7 kv. km).
Giliausias ežeras:  Dridžio (65,1 m).
Ilgiausia upė Latvijos  teritorijoje:   Gauja (452 km). 
Ilgiausia upė, tekanti per Latviją:  Dauguva, visas ilgis – 1005 km, iš jų 352 km  upė teka Latvijos teritorijoje. 
Aukščiausias taškas:    Gaizinkalnis, 311,6 m. 

Politika ir šalies valdymas:

Politinės sistemos tipas: demokratinė parlamentinė respublika.

Įstatymų leidžiamąją galią turi vienų rūmų parlamentas - Seimas, kurį sudaro 100 atstovų. Parlamento rinkimai vyksta kas 4 metus.

Valstybės vadovas yra Prezidentas, renkamas Seimo 4 metų laikotarpiui. Prezidentas pasirašo įstatymus, skiria Ministrą pirmininką (kuris vadovauja vyriausybei) bei vykdo kitas atstovavimo pareigas.


Ekonomika:

Informacinės technologijos, elektronika ir mechaninė inžinerija, chemijos ir farmacijos pramonė, mediena ir statybos, maisto gamybos pramonė, tekstilės pramonė, žuvininkystė ir žemės ūkis.
Latvijos trys pagrindiniai uostai yra Ventspilis, Ryga ir Liepoja. Ventspilis yra didžiausių uostų Baltijos jūros regione. Jis neužšąla ištisus metus, o jo didžiuliuose terminaluose teikiamos didelės apimties krovinių pervežimo paslaugos.

Maistas:

Eilinę darbo dieną latviai pradeda puodeliu kavos ar arbatos, prie kurios valgomi sumuštiniai su sūriu, dešra, pomidorais ir agurkais. Daugelis latvių savo dienos neįsivaizduoja be stiklinės pieno, kuris paprastai geriamas ryte. Daugelis ryte neatsisako ir virtų kiaušinių ar omleto.

Priešpiečiai (arba pirmi pietūs) Latvijoje valgomi tarp 12 ir 15 val. Pietų metas priklauso nuo to, kada prasidėjo darbo diena. Paprastai pietų metu valgomi karšti patiekalai, pagaminti iš įvairios mėsos (kiaulienos karbonadas, kepsniai, patiekalai iš maltos mėsos, vištiena ir kt.) ar žuvies (lašiša, upėtakis, menkė, sardinė), bulvių (virtų, keptų, trintų), virtų ryžių ar grikių ir šviežių salotų. Patiekalai gardinami grietine arba jos padažu. Kai kurie žmonės mėgsta ir sriubą, dažniausiai gaminamą iš kiaulienos (gali būti ir iš žuvies), pagardintą svogūnais ir morkomis. Į mėsos sriubą taip pat dedama bulvių, burokėlių, pupelių ar žirnių, rūgštynių ar šviežių dilgėlių. Gana gausus desertų pasirinkimas. Jie dažniausiai gaminami iš pieniškų produktų su vaisiais, želatina ar bulvių krakmolu. Po sočių pietų latviai geria vaisių sultis, pieną, raugintą pieną, arbatą ar kavą.
Grįžę iš darbo (apie šeštą-septintą valandą po pietų), latviai valgo antruosius pietus arba vakarienę. Vakarienės valgių pasirinkimas platus: gali būti valgoma sriuba, įvairios salotos, karštas patiekalas (panašus į pietų valgį) arba tradiciškesnis valgis, pavyzdžiui, pieniška sriuba. Žmonės, kurie po darbo nenori daug laiko praleisti virtuvėje, perka pusgaminius ar šaldytą maistą, valgo sumuštinius ar bandelių su arbata. Latviai taip pat mėgsta sausainius ir kitus konditerinius gaminius, Latvijoje populiarėja ir greitai paruošiamos picos.
Latviai visada labai mėgo pieno produktus. Pienas, raugintas pienas, sūris, grietinėlė ir sviestas valgyti kiekvienuose namuose, prie beveik kiekvieno valgio, ir ši tradicija išliko. Latviai visada gebėjo skanaus maisto rasti ir gamtoje. Nuo seniausių laikų iki šiandien išlikusi tradicija vasarą rinkti uogas – žemuoges, mėlynes, avietes, rudenį – spanguoles, grybus ir riešutus. Dauguma latvių mėgo ir dabar tebemėgsta medų. Šiandieniniuose ūkiuose neretai esti bičių avilių, iš kurių gaunamas medus yra pardavinėjamas. Tikrieji latviai niekada neatsisako ir rūkytos žuvies.

Alkoholiniai gėrimai:

Per dieną Latvijos gyventojai išgeria nesuskaičiuojamą kiekį arbatos ar kavos, dažniausiai be pieno. Taip pat yra populiarios vaisių sultys ir šaltinio vanduo. Du bene populiariausi tradiciniai latvių gėrimai yra raugintas pienas (rūgušpiens) ir kefyras (kefirs). Kiti populiarūs tradiciniai gėrimai – gira, šviežia ar fermentuota beržų sula bei alus.

Alus – tradicinis latvių alkoholinis gėrimas. Neįmanoma įsivaizduoti senovinių ar dabartinių Latvijos švenčių be alaus. Alus taip pat yra vienas dažniausiai latvių folklore minimų gėrimų, jam yra skirta daugybė liaudies dainų. Tradiciškai Latvijoje alus yra daromas iš miežių ir apynių. Dažnai yra naudojamas ir medus, tuomet gėrimas vadinamas medalus (medaus alus). Kartais skonio ir kvapo paįvairinimui alaus gamyboje naudojamos kadagio uogos ar metėlės.

Šiandien Latvijoje gaminamas pats įvairiausias alus. Populiariausias – „Aldaris“, „Cēsu“, „Piebalgas“, „Tērvetes“, „Užavas“, „Bauskas“ ir „Lāčplēša“. Alus geriamas kavinėse vakarais, draugų būryje, švenčiant įvairias šventes, juo vasarą malšinamas troškulys.

Kitas minėtinas alkoholinis gėrimas, gaminamas Latvijoje, yra „Rīga Black Balsam“, pirmą kartą pagamintas XVIII a., remiantis senoviniu receptu, kurį kažkada naudojo Rygos farmacininkai. Į šio gėrimo sudėtį įeina įvairios žolelės, todėl likeris tamsus, tirštos konsistencijos, aromatingas bei, manoma, turi gydančių savybių.

Šventinės ir nedarbo dienos:

Šeštadienis ir sekmadienis (pavasarį)  Velykos (pagal krikščioniškąjį kalendorių)
Gegužės 1 d. Latvijos Respublikos steigiamojo susirinkimo sušaukimas; Darbo diena
Gegužė   Antras gegužės sekmadienis Motinos diena  
Gegužės 4 d. Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo diena
Gegužės arba birželio sekmadienis Sekminės (pagal krikščioniškąjį kalendorių)
Birželio 23-24 d. Lygiadienis arba Joninės (trumpiausia naktis metuose)  
Lapkričio 18 d. Latvijos Respublikos paskelbimo diena
Gruodžio 25-26 d.  Kalėdos  
Gruodžio 31 d. Naujųjų metų išvakarės  

Gyventojai:

Vietiniai Latvijos gyventojai yra latviai ir lyviai.

Latvijos populiacijos tautinis susimaišymas yra sąlygotas didžiulės pokarinės migracijos, dėl kurios latvių tautinių grupių sumažėjo nuo 77% 1935 m. iki 52% 1989-aisiais.

Gyventojų skaičius 2005-aisiais: 2.306.600.

Etninė sudėtis:
58.2% latviai
29.2% rusai
  4.0% baltarusiai
  2.6% ukrainiečiai
  2.5% lenkai
  1.4% lietuviai
  0.5% žydai
  1.6% kitos tautybės

Kalba:

Oficiali kalba: latvių

Religija:

Evangelikų liuteronų, krikščionių katalikų ir rusų stačiatikių.

Nuo reformatų judėjimo XVI a., Latvijoje pagrindinė religija yra liuteronų

Pinigai:

Latvijos nacionalinė valiuta yra latas (LVL), vieną latą sudaro 100 santimų. Latvijos valiuta išliko stipri ir saugi nuo jos atsiradimo 1993 m. Lato stabilumą garantavo nacionalinės valiutos dengimas aukso atsargomis, stiprūs valiutos rezervai bei investicijos į įvairių užsienio valstybių valiutas.

Pirkiniai lauktuvėms bei suvenyrai:

tautodailės, gintaro dirbiniai, papuošalai, drožiniai, keramika, gaminiai iš lino, likeris „Riga balsams“, medus ir kt.

Kurortai:

Sigulda - turizmo, poilsio ir sporto centras. Mieste, kad turistams būtų patogiau, pastatyta ne tik autobusų stotis, bet ir pėsčiųjų tiltas per Gaują, keltas, apžvalgos ratas. 1953 metais pradėta restauruoti Turaidos pilis. 1985 metais, minint latvių folkloristo Krišjanio Baruono 150 gimimo metines, Siguldos parke buvo atidengtas paminklas. Siguldą visame pasaulyje garsina bobslėjaus trasa ir sporto kompleksas.

Milzkalns yra vienas populiariausių lietuvių slidinėjimo kurortų Latvijoje. Milzkalns – tai neabejotinai jaukiausias bei draugiškiausias poilsio kompleksas, kur pasidžiaugti žiemos linksmybėmis gali visa šeima. Slidinėjimo mėgėjams yra įrengtos 8 skirtingo ilgio (net iki 320 m.) bei skirtingo sudėtingumo slalomo trasos, kurios yra pritaikytos ir pradedantiesiems, ir tikriems slidinėjimo guru. Yra 7 modernus pakėlėjai – 3 inkaro tipo, 3 teleskopo tipo bei 1 tabletės tipo pakėlėjas. Tokios pat patogios yra ir elektroninės pakėlėjų kortelės.

Žagarkalns slidinėjimo centre yra penkios kalvos, kurios yra populiaros tarp slidinėtojų dėl ilgo trasų ilgio. Taip pat čia yra kavinė "Hotel Cesis" su stikline terasa, nuomos punktas ir slidinėjimo centro būstinė pačiame kalno viršuje. Visos trasos yra sujungtos todėl jūs galėsite pasirinti kuria trasa slidinėti. Kalną aptarnauja keturi pakelėjai 

Baili įsikūręs  107 km. nuo Rygos. Kurortas turi keturias trasas, ilgiausia - 180 metrų. Trasas aptarnauja septyni pakelėjai. Sniegas yra gaminamas visose trasose. Taip pat yra renovuota 3 km. ilgio lygumų trasa.

Lankytinos vietos:

Kelionės į Latviją metu būtinai siūloma aplankyti gražiąją sostinę Rygą, Ventspilį, Rundalę, Siguldą, Latvijos rivjerą – Jūrmalą. Ryga - "Mažasis Šiaurės Paryžius", nuo pat viduramžių svarbus prekybos uostas ir bene gyviausia sostinė Baltijos šalyse. Mieste lankomi: Rygos pilis, Trijų brolių namai, Šv. Jokūbo bažnyčia, didžiausia Pabaltyje Domo katedra, Švedų vartai, Rotušės aikštė, nepakartojamas “Juodagalvių namas“, 43 metrų Rygos Laisvės statula, kuri yra vienas aukščiausių paminklų Europoje. Rundalė – Latvijos Mažasis Versalis. Baroko šedevras, Rundalės rūmų ansamblis, suprojektuotas garsaus italų architekto Frančesko Bartolomeo Rastreli, rūmuose veikia muziejus, kuriame saugoma gausi meno kūrinių kolekcija. Ventspilis – vienas gražiausiai sutvarkytų Baltijos šalių miestų. Siūloma pasivaikščioti garsia miesto Uosto gatvės promenada, lankoma XII a. Livonijos ordino pilis – viena seniausių Latvijos viduramžių tvirtovių, kurioje dabar įsikūręs vienas moderniausių Baltijos muziejų su skaitmenine ekspozicija, skulptūrų galerija, muziejus po atviru dangumi – Inkarų takas. Šalies lankytojus žavi Gaujos nacionalinis parkas, Gutmano urvas ir nuostabi Turaidos pilis, Siguldos dvaras ir pilis, “Mašinų muziejus“, kuriame sukaupta unikali XX a. pirmos pusės automobilių kolekcija, Jaunpils ir jame esanti, išlaikiusi savo autentiškumą, XIV a. pr. Livonijos ordino pilis, latviškoji Venecija – Kuldyga, kurioje lankoma aukščiausia Latvijos piliavietė, krioklys. Jaunuosius keliautojus visada sužavi net 16 posūkių turinti bobslėjaus trasa, maudynėms ir šėlionėms kviečia didžiausias Baltijos šalyse “Livu“ vandens pramogų parkas.

Svarbūs adresai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA LATVIJOS RESPUBLIKOJE
Rupniecibas iela 24
LV-1010 Riga, LATVIA

Tel.+371 6732 15 19, +371 6732 09 48, +371 6732 09 19
Faks.+371 6732 15 89
E-paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą