Kada geriausia vykti (klimatas):

Pereinantis iš jūrinio į žemyninį.Vidutinė sausio mėnesio temperatūra 12°C, liepos – 27°C.

Istorinės Juodkalnijos šaknys glūdi VII mūsų eros amžiuje. Romos imperijos laikotarpiu dabartinės Juodkalnijos vietoje gyvavo valstybė Previlatana, vėliau pervadinta Duklia. Nuo XIa. ją pavadino Zeta. XVa. Valstybė liko vienintelė neužkariauta oazė visame Balkanų pusiasalyje, apsupta Osmanų Imperijos ir venecijiečių. Laisvės metais šalį valdė vietinių valdovų Crnoievic ir Petrovic dinastijos. Tuo metu šalį nuolat puldinėjo turkai, tačiau, ji ne tik nepasidavė, bet ir sugebėjo sustiprinti savo valstybinį statusą. Istorikai iki šiol svarsto, kokiu būdu tokiai mažai šalelei pavyko atsispirti priešų antpuoliams tuomet, kai visi kaimynai buvo užkariauti. Viena iš besiperšančių išvadų – ta, jog tokia kalnuota ir nederlinga žemė buvo pakankamai nepatraukli, kad kas nors atkakliai jos siektų. Be abejo, prisidėjo ir labai geros jos gynybinės pozicijos: daugybė kalnų, tarpeklių, upės, jūra. Kaip nepriklausoma valstybė pasauliniu mastu Juodkalnija pirmą kartą buvo pripažinta 1878m. 1910m. šalis buvo paskelbta karalyste, o jos vadovas Karalius Nikola I iš Petovičių dinastijos tapo karaliumi. Nuo 1918 m. iki 1941 m. ji buvo Jugoslavijos Karalystės dalimi. 1918 metų lapkričio 29 dieną asamblėja nubalsavo už Juodkalnijos ir Serbijos sujungimą. Gruodžio 1 d. Serbija ir Juodkalnija (kartu ir Podgorica) susijungė su Kroatija ir Slovėnija ir sukūrė Serbų, kroatų ir slovėnų karalystę (Jugoslaviją). 1941 miestas buvo okupuotas fašistinės Italijos, o 1943 Vokietijos. Sąjungininkų pajėgos atkovojo miestą 1944, per sprogimus mirė daug gyventojų. 1945 komunistai atstatė miestą ir pakeitė jo pavadinimą į Titogradą (jugoslavų komunistų lyderio J. Broz Tito garbei). 1946 miestas tapo Juodkalnijos sostine vietoje ankščiau buvusios Cetinės. Po karo Juodkalnija tapo viena iš šešių Federacinės Jugoslavijos Respublikos respublikų. Kiekviena iš šių respublikų turėjo savo administracinius pajėgumus ir ekonominių, švietimo bei kultūrinių sprendimų savivaldą. Tokiu būdu juodkalniečiai išlaikė savo istorinį ir kultūrinį identitetą. 1992m., po Jugoslavijos išformavimo, referendumo metu buvo nuspręsta, jog Juodkalnija turi likti Jugoslavijos dalimi drauge su Serbija. Dvi likusios respublikos sudarė Federacinę Jugoslavijos Respubliką, kurioje kiekviena jų buvo autonomiška, t.y.turėjo atskirus prezidentus, vyriausybes, teisinę bazę. Pastarojo dešimtmečio S.Miloševičiaus, buvusio Jugoslavijos prezidento, režimas nepraėjo be pėdsakų. Tačiau tiesioginiai karo veiksmai ją labai menkai tepalietė: NATO taikdariai sugriovė tik keletą svarbių tiltų, tačiau realios karo grėsmės visiškai nebuvo. Būdama Jugoslavijos sudėtyje, Juodkalnija vis nenurimo ir siekė nepriklausomybės. 2006 birželio 3 d. buvo paskelbta nepriklausomybė ir Juodkalnija tapo nepriklausoma respublika.

Geografija:

Pietų Europoje esanti Juodkalnija priklauso Vidurio Viduržemio regionui. Juodkalnija ribojasi su Albanija pietryčiuose, Adrijos jūra pietuose ir Kroatija bei Bosnija ir Hercegovina vakaruose. Juodkalnija - maža šalis Adrijos jūros pakrantėje siūlo malonų poilsį pietietiškoje aplinkoje. Juodkalnija - laukinio grožo kraštas. Čia pat - skaidri jūra, nesibaigiantys paplūdimiai, vešlia augmenija apaugę kalnai, sraunios upės ir senoviniai miestai. Nedidelis atstumas tarp kurortų suteikia puikią galimybę kiekvieną dieną poilsiauti vis kitame paplūdimyje, aplankyti jaukius miestelius bei susipažinti su šalies kultūra. Jūros pakrantės ilgis – 293 km, iš kurių tik 73km. yra pliažas. Šalyje įsikūrę net 4 nacionaliniai parkai, užimantys 7,5 % šalies teritorijos, iš kurių vienas – Durmitoras, saugomas UNESCO.

Juodkalnija yra Respublika.

Juodkalnijos virtuvė – tai kaimyninių šalių virtuvių kratinys. Labiausiai Juodkalnijos virtuvė panaši į turkų. Mėgstamiausias patiekalas – žuvis. Ji valgoma dažnai ir dideliais kiekiais. Nacionaliniai patiekalai: vytinta mėsa, avies sūris, šviežia varškė su grietine, mėgsta avienos ir kiaulienos patiekalus.

Juodkalnijoje puikus raudonas vynas, kurį patys juodkalniečiai mėgsta gerti pietaujant ir vakarieniaujant. Vynas čia laikomas neatskiriama maisto dalimi. Juodkalnijoje populiaru gerti stipriuosius gėrimus.

Juodkalnijoje yra apie 630 000 gyventojų.

Valstybinė kalba Serbų-kroatų. Turistiniuose regionuose susikalbėsite rusų, anglų ir vokiečių kalbomis.

Juodkalnijoje gyventojai yra stačiatikiai, katalikai ir musulmonai.

Geriausios lauktuvės iš Juodkalnijos – alyvų aliejus arba juodkalniečių gamybos vynas. Taip pat nusipirkite juodkalnietiško kumpio Pršut.

Pajūrio Juodkalnijos zonoje puikūs keliai. Susisiekti su kitais miestais galima maršrutiniais taksi, autobusais ar taksi. Tačiau maloniausia keliauti laiveliu taksi ar kateriu.

Jei nepažymėta, kad arbatpinigiai įtraukti į sąskaitą, padavėjams restoranuose arbatpinigių paliekama iki 10% nuo sąskaitos sumos. Jei aptarnavimas patiko, arbatpinigių galima palikti viešbučio aptarnaujančiam personalui, autobuso vairuotojui.

Papildomų skiepų vykstant į Juodkalniją nereikia.

Nepatariama gerti vandens iš vandentiekio. Geriamąjį vandenį pirkite išpilstytą į buteliukus.

Elektros įtampa: 220 V/50 Hz

Baltijos šalių piliečiams, vykstantiems turizmo tikslais (iki 30 dienų) vizos nereikalingos.

Juodkalnija – tai rojaus kampelis žemėje. Ši šalis įsispraudusi tarp jūros ir kalnų. Pažvelgi į vieną pusę – stūkso didingi kalnai, pasisuki į kitą – kiek akys užmato mėlynuoja Adrijos jūra. Todėl nieko nuostabaus, kad dėl unikalios gamtos visa šalies teritorija saugoma UNESCO. Adrijos jūra itin švari, todėl jos vanduo skaisčiai žydros spalvos, o visą augmeniją, koralus, įvairiaspalves žuvytes galima matyti net nusigavus iki 50 m gylio. Maudytis Adrijos jūroje labai sveika, nes druskingas vanduo gydo žaizdeles, bent savaitę pasiturškus tokiame vandenyje suminkštėja ir išsilygina randai. Saulė čia šviečia ištisus metus, švelnaus ir biraus smėliuko paplūdimiai tęsiasi apie 80 km (pats ilgiausias Adrijos jūros paplūdimys – Velika Plaža, kurio smėlėta pakrantė driekiasi 13 km į pietus nuo Ulcinio), o tokio sveiko oro daugiau niekur kitur Europoje nėra. Nors birželio–rugpjūčio mėnesiais vidutinė oro temperatūra dieną Juodkalnijoje būna 30 laipsnių, o vandens – apie 25 laipsnius, tačiau čia drąsiai gali vykti ilsėtis net neištveriantys didelio karščio. Karštis šioje šalyje kitoks ir prakaitas upeliais neteka nuo kūno. Vasaros sezonas šiame nuostabiame gamtos kampelyje prasideda liepos mėnesį, tačiau atostogauti Juodkalnijoje galima visais metų laikais. Maudynės karštą vasaros dieną Adrijos jūroje – ne vienintelė pramoga, kurią siūlo pati gamta. Sunku patikėti, tačiau pusdienį pasikaitinus saulutėje galima sėsti į automobilį ir po poros valandų jau slidinėti. Nors jūra šiltutėlė, kalnuose sniegas išsilaiko visą vasarą. Pliažai iš stambaus smėlio – smulkaus žvyro, pakankamai patogūs vaikščiojimui ir gulėjimui. Jei nėra noro gulėti ant smėlio, visur galima išsinuomoti gultus ir skėčius. Jūra švari net uoste, jei taip būtų galima pavadinti jachtų ir motorinių valčių prieplauką.

Viešbučių Juodkalnijoje yra įvairių. Brangesnių, pigesnių, mažesnių, didesnių, medinių, plytinių, privačių apartamentų. Klasifikacija – žvaigždutės.

Juodkalnijos gyventojai – labai visuomeniška tauta. Čia vyrauja savitarpio pagalba ir supratimas. Tautinių, istorinių tradicijų elementai glaudžiai susiję su šeimos gyvenimu. Juodkalniečiai mėgsta dainuoti, dažnai šoka, yra linksmi ir temperamentingi. Atviri ir draugiški.

Kai kuriuose paplūdimiuose pabandykite povandeninę medžioklę. Taip pat išmėginkite neįprastą kalmarų žvejybą. Tiems, kuriems neįdomu vien degintis ir plaukioti – nardymas su vamzdeliu gali būti puiki atrakcija. Dugnas kaip ir beveik visoje šiaurinėje Viduržemio jūros dalyje: mažai žalumynų ir pilki akmenys. Vakare pasivaikščiokite senamiestyje Budva. Daugelyje restoranų siūloma gyva muzika, muzikantai groja ir dainuoja prie miesto sienos, restoranai kviečia paragauti žuvies ir nacionalinių patiekalų.

Kurortai:

Sutomore – nedidelis ramus kurortas ant jūros kranto, šalia puikaus 1800 m ilgio paplūdimio. Šis kurortas siūlo ramų poilsį ir malonias pramogas. Čia rasite jaukių kavinių ir nedidelių tavernų. Bar – vienas seniausių kurortų Juodkalnijos pakrantėje. Tai – nuostabaus grožio gamta, istoriniai paminklai ir uosto šurmulys. Kurorte vyksta nemažai kultūros ir sporto renginių, kurių žinomiausi - Baro maratonas ir multikultūrinis vasaros festivalis „Barski ljetopis“. Baro kurorte daug restoranų, kavinių, parduotuvių. Šušanj - nedidelis kurortas, sujungtas su Baru pakrantės pėsčiųjų alėja. 1000 m ilgio žvyro paplūdimys garsėja gydomosiomis savybėmis - pušyno oras ir vandens augmenija teigiamai veikia organizmą, ypatingai kvėpavimo sistemą. Prie paplūdimio galite atsigaivinti ir užkąsti daugybėje restoranų ir tavernų. Budva – tai didžiausias ir populiariausias Juodkalnijos pakrantės kurortas, šalies turizmo sostinė. Jaukus Budvos senamiestis su siauromis gatvelėmis ir jaukiais restoranais. Šalia senamiesčio yra jachtų prieplauka ir nemažai gražių paplūdimių. Centrinis Mogren paplūdimys yra vienas gražiausių Juodkalnijoje, perskirtas į dvi dalis įspūdingos uolos. Budvoje gyvenimas verda visą parą - dieną galite ilsėtis paplūdimyje, pietauti ant kranto esančiuose restoranuose ar nuplaukti pailsėti į Šv. Nikolos saloje esantį „Hawaii“ smėlio paplūdimį. Vakarais kviečia barai, diskotekos ir naktiniai klubai. Bečiči – tai šalia Budvos esantis kurortas. Tai viena gražiausių pakrantės vietų, garsėjanti puikiu paplūdimiu. Kurorte įsikūrę dideli pasaulinių grandinių viešbučiai, vilos ir apartamentai. Bečiči populiarus tarp aktyvaus poilsio mėgėjų - siūlomos vandens sporto pramogos, lauko tenisas, mini golfas, yra futbolo ir krepšinio aikštelės. Petrovac – jaukus kurortinis miestelis prie vaizdingos įlankos. Kurortas garsėja rausvo smėlio ir smulkaus žvyro paplūdimiu, nuo vėjo miestelį saugo aukšti kalnai, gaivų orą skleidžia pušų ir kiparisų giraitės. Petrovac - daugelio turistų mėgiama poilsio vieta dėl jaukių gatvelių, nedidelio senamiesčio ir pakrantės kavinukių. Palei krantą išsidėstę žuvies ir jūros gėrybių restoranai, barai ir parduotuvėlės. Pramogaujantys naktį puikiai praleis laiką diskotekoje ar viename barų. Igalo garsėja gydomuoju purvu, plačiai naudojamu daugumoje Viduržemio pakrantės sveikatingumo centrų.

Lankytinos vietos:

Nepamirškite aplankyti pagrindinio šalies pakrantės miesto Kotoro, saugomo UNESCO. Čia galima pamatyti šv. Luko bažnyčią, Kunigaikščio rūmus, Napoleono teatrą, VIII a. pastatytą Šv. Tribūno soborą ir kitus istorinius bei kultūrinius paminklus. Nors du žemės drebėjimai smarkiai apgadino Šv. Tribūno soborą, ji iki šių dienų detaliai atkuriama. Taigi čia praeitis susilieja su dabartimi. Budva – vienas gražiausių šalies miestų, kurio amžius siekia 2,5 tūkstantmečio. Miesto architektūra primena Italiją, nes ilgą laiką miestas buvo užkariautas venecijiečių. Tačiau būtent šis miestas šiandien yra laikomas Juodkalnijos turizmo sostine. Budvos senamiestis – mažoje saloje, kuri per kyšulį susijungia su žemynų ir apjuosia pusiasalį. Miestas ne tik turi puikų paplūdimį, bet ir garsėja daugeliu istorinių paminklų bei pramogų. Budvos mieste ilsisi garsus rašytojas Stjepan Mitrov Ljubisa. O vasarą mieste galima pamatyti naujausius Juodkalnijos ir užsienio teatrų spektaklius. Taigi Budva šiandien yra miesto teatrų, festivalių, muzikos ir intelektualų centras. Čia gimė ir gyveno dailininkai Slobodan Slovinic ir Jovan Ivanovic, garsusis skulptorius Stevan Luketic. Čia pat, netoli Budvos, ir Lovceno kalnas, nuo kurio matosi veik visa Juodkalnija. Kalno viršūnėje įrengtas mauzoliejus juodkalniečių rašytojui ir valdovui Petar II Petrovičiui Njegosui. Tačiau tam, kad pagerbtumėte šį žmogų, teks įveikti ne vieną tūkstantį laiptelių. Sveti Stefan – tai miestas-viešbutis. Jis bene patraukliausias objektas visoje Adrijos pakrantėje. XV a. įkurtas žvejų, 1960 m. miestelis tapo viešbučiu. Šiandien jis - išskirtinė atostogų vieta, garsėjanti visame pasaulyje. Neišdildomą įspūdį paliks pasiplaukiojimas kateriu aplink Sveti Stefan. Nenustebkite, jei čia sutiksite Sofia Loren, Geraldine Chaplin, Doris Day, Kirk‘ą Douglas‘ą, Claudia Schiffer, Elžbietą II ir daugelį kitų garsenybių. Juk čia jos įsirengusios sau atostogų vilas ar mielai apsistoja miestelio viešbučiuose. Nedaugelis gali atsispirti siaurutėms gatvelėms, nedidelėms bažnytėlėms ir elegantiškam klasikiniam namų stiliui. Juodkalnija taip pat žymi savo senaisiais vienuolynais. Vienas garsiausių, Ostrogo vienuolynas, yra iškaltas labai stataus kalno uoloje 900 m aukštyje virš jūros lygio, pakeliui į Nikšič miestą. Čia ilsisi Šv. Vasilijaus Ostroškogo – žymaus gydytojo – palaikai. Čia trykšta ir gydomieji šaltiniai, o urvuose yra dvi bažnytėlės, ant kurių sienų ištapytos nuostabios freskos. Bažnytėlėse išlikusi 1732 m. maldų knyga bei 1779 m. žvakidė. Tai – unikali vieta pasaulyje. Kalnynas Prokletije vertas ypatingo dėmesio – tai tikras ekologinis lobynas šiais urbanizacijos laikais. Aukščiausia šio kalnyno viršūnė Juodkalnijoje siekia 2522 m. Juodkalnija garsėja ir skaidriais it krištolas ežerais. Skadaro ežeras – didžiausias Balkanų ežeras ir paukščių rezervatas Europoje, kuriame gali veistis net 300 paukščių rūšių. Ežeras tyvuliuoja tarp kalnų, net 800 m virš jūros lygio, tad gamtovaizdis tikrai paliks neišdildomą atsiminimą. Tačiau ir kiti ežerai ne mažiau įdomūs. Pavyzdžiui Visitorsko ežeras, pasak legendos, tėra durpėmis per šimtmečius apsinešęs plaustas, naudotas gyvuliams suvaryti, kad jų neužpultų laukiniai žvėrys. Žūklė šiuose ežeruose – kiekvieno žvejo svajonė. Kotoro uostas pritaikytas kruiziniams laivams ir jachtoms plaukioti, tačiau dalis Kotoro gyventojų čia žvejoja ir taip užsidirba pragyvenimui. Šiuose vandenyse galima pagauti barzduotę, didžiadantę, lichiją, pelamidę ar ypač retą, Kotoro turguje jau nykstančią, sardinę. Labiau įgudę žvejai gali džiaugtis net saulažuvės laimikiu. Taigi žvejai mėgėjai ir profesionalai turės ką veikti. Taros upės kanjonas, antras pagal dydį po Kolorado upės kanjono, pripažintas nacionaliniu parku ir įtrauktas į UNESCO sąrašus. Tam, kad jį pasiektumėte, teks keliauti džipais, tad Juodkalnijoje patirsite ir mažytį safario malonumą. Taros upė didžiausia Juodkalnijoje. Aplankykite Senąjį Barą - sienomis aptvertą muziejų ant kalvos. Šis miestas buvo sugriautas žemės drebėjimo metu, tačiau įspūdingi griuvėsiai su bažnyčiomis, prabangiomis terasomis, bokštais išliko. Mieste yra apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria nepakartojamas panoraminis kalnų vaizdas. Legendų mėgėjams patiks čia augantis seniausias alyvmedis, kuriam jau per 1500 metų.

Kotoro įlanka. Iš ryto pramoginis kateris, susirinkęs nuo pagrindinio uosto ir iš Slavianski pliaz turistus, išplaukia į apžvalginę ekskursiją. Iki Kotoro įlankos plaukti apie tris valandas. Pirmasis sustojimas prie Kotoro įlankos vartų. Čia, norinčius nuplukdo į už kelių kilometrų esančias grotas. Pakeliui grožėsitės austrų periodo įlanką saugojusiomis tvirtovėmis bei ant akmenų besikaitinančiomis pusnuogėmis undinėmis. Aplinkui nuostabiai gražu, kalnai nusileidžiantys į vandenį, Viduržemio jūros namai, stovintys prie pat jūros. Tačiau tai nublanksta, pasiekus paskutinį įlankos vingį. Čia kilometriniai, statūs kalnai nusileidžia tiesiai į jūrą. Mažuose ploteliuose susigrūdę nedideli miestukai, kur tik įmanoma sustatyti namai iš klinties ir raudonų čerpinių stogų. Keliaujate į viduryje įlankos esančios nedidelės povandeninės uolos pastatytą bažnyčią. Bažnyčios muziejuje pasakojama Juodkalnijos jūreivystės istorija. Toliau aplankote Kotorą, nuostabų miestuką kalnų papėdėje. Atplaukus skiriama laisvo laiko, kurio metu galite grožėtis miestelio architektūra. Po laisvo laiko – plaukimas atgal.

Šv. Stefano sala. Pasižiūrėti į salą - viešbutį. Kadaise buvęs nedidelis žvejų kaimelis dabar virto aukščiausios klasės viešbučiu, kuriame ilsisi pasaulinės žvaigždės ir politikai. Siauros gatvelės tarp senovinio stiliaus kotedžų, baseinas ant skardžio su vaizdu į jūrą. Plaukimas plaustais (raftingas). Atostogaujant Juodkalnijoje būtų nuodėmė nepasinaudoti galimybe išbandyti šią atrakciją – nusileisti plaustais kalnų upe. Tai ekskursiją į Taros upės kanjoną, antrą pagal dydį kanjoną pasaulyje. Staigiuose slenksčiuose apmiršta širdis nuo aštrių pojūčių, o žemumose kvapą gniaužia gamtos grožis.

Kelionė į praeitį. Didingi savo praeitimi ir Juodkalnijos miestai. Baras – didžiausias jūrų uostas, kurortas, tituluojamas švariausiu šalies miestu. Jis buvo sugriautas žemės drebėjimo, tačiau išliko įspūdingi griuvėsiai su bažnyčiomis, prabangiomis terasomis, bokštais. Čia auga ir tūkstančio metų senumo alyvmedžių giraitės, o pačiam seniausiam medžiui – du tūkstančiai metų. Labai įdomu vaikštinėti po Ulcinio senamiestį, kuriame juntama didelė Rytų įtaka – prabangūs didikų rūmai, mečetės, turgus. Anksčiau šis miestas buvo vienas didžiausių piratų centrų Adrijos pakrantėje.

Didingi vienuolynai. Ne daug kur galima išvysti tokius vienuolynus kaip Juodkalnijoje. Daugelis jų įkurti aukštai kalnuose, mat buvo skirti vienuoliams atsiskyrėliams. Bene populiariausias – 900 m aukštyje uoloje iškirstas aukštutinis Ostrogo vienuolynas. Čia pamatysite Šv. Vasilijaus relikvijas, galėsite įsigyti suvenyrų, pasigėrėti atsiveriančia kalnų panorama. Maudynės Skadaro ežere. Tai didžiausias gėlavandenis ežeras Balkanų pusiasalyje, kurį nuo Adrijos jūros teskiria 6 km pločio kalnų masyvas. Ežere veisiasi 35 rūšys žuvų bei 270 rūšių paukščių, tarp kurių ir rožinis pelikanas, Europoje sutinkamas tik šioje vietoje. Visas grožis atsiskleidžia plaukiojant tradicinėmis valtimis palei ežero pakrantes, apaugusias agarų riešutų lapais. Ežero salose išlikę viduramžių tvirtovių ir kalėjimų griuvėsiai. Prisižiūrėję nuostabių gamtos vaizdų sustosite įlankėlėje, jūsų lauks ką tik iškepta Skadaro ežero žuvis ir kiti Juodkalnijos nacionalinės virtuvės patiekalai. Taip pat būtinai pūkštelėkite į gėlus ežero vandenis.

Kotoro įlankos grožis. Vaizdingais kalnų kelio vingiais nukeliaukite prie Kotoro įlankos – piečiausio Europoje fiordo. Tai viena įspūdingiausių šalies vietų, gausiai lankoma turistų iš viso pasaulio. Įspūdingai atrodo ir apsuptas kalnų, įlankos pakrantėje išsidėstęs senovinis aukštų sienų juosiamas Kotoro miestas.

Svarbūs adresai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA　
VENGRIJOS RESPUBLIKOJE,
SERBIJOS RESPUBLIKAI, BOSNIJAI IR HERCEGOVINAI, JUODKALNIJAI　IR MAKEDONIJOS RESPUBLIKAI
Dobsinai utca 4/A
1124 Budapest
HUNGARY
Tel.:+36 1 224 79 10
Faks.:+36 1 20 23 995