|
Kada geriausia vykti (klimatas):
Ispanija yra subtropinio klimato juostoje, kuriai būdingi 2 metų laikai. Vasara čia karšta ir sausa, o žiemą būna lietingasis sezonas. Viena „sausiausių“ valstybių Europoje. Ispanijos pietryčiuose iškrinta mažiausiai kritulių Europoje per metus. Ispanijoje ištisus metus vyrauja vakarų vėjai, pučiantys nuo Atlanto vandenyno.
Istorija:
Tikrieji Pirėnų pusiasalio gyventojai sudarė daugybę atskirų genčių. Galbūt vieninteliai, čia gyvenę dar prieš pasirodant keltams ir išlikę iki šių dienų kaip atskira etninė grupė, yra baskai. IX a. pr. Kr. pradžioje keltų gentys persikėlė per kalnus ir paplito po visą pusiasalį, tapdami Pirėnų keltais. III-II a. pr. Kr. kartaginiečiai įsikūrė beveik visoje Ispanijos Viduržemio jūros pakrantėje. Po antrojo Pūnų karo, išstūmus Kartaginą iš pusiasalio, Ispanija tampa viena iš Romos imperijos provincijų. Krikščioniškoji Ispanija susivienijo valdant karaliui Ferdinandui II Aragoniečiui ir karalienei Izabelei I. 1492 metais pasidavė Granada - paskutinė maurų citadelė. Nuo to laiko Ispanija tapo vieninga valstybe ir po Kristupo Kolumbo atradimų pradėjo kurti savo kolonijinę imperiją. Nuo XVI a. vidurio prasidėjo Ispanijos ekonominis nuosmukis. XVII a. dėl didelio karų skaičiaus Ispanijos ekonominė padėtis dar labiau pablogėjo. Ji pradėjo prarasti savo teritorijas (Portugaliją - 1640 metais, Olandiją - 1648 metais). 1659 metais užleido Artua ir Rusijono provincijas. Napoleonas Bonapartas, įsiveržęs į Ispaniją, jos karūną 1808 metais atidavė savo broliui Žozefui. Pilietiniai karai, kurie baigėsi kolonijoms pasiskelbus nepriklausomomis, ir toliau sekino Ispaniją. Kare su JAV 1898 metais Ispanija prarado savo paskutines užjūrio kolonijas - Kubą ir Filipinus. Pirmajame pasauliniame kare Ispanija nedalyvavo, o Antrajame pasauliniame kare buvo Vokietijos pusėje. Nuo 1936 iki 1975 m. šalyje viešpatavo Franko diktatūra. Po Franko mirties prasidėjo demokratiniai procesai ir spartus ekonominis krašto kilimas. Andalūzijai, Aragonui, Baskijai, Estremadūrai, Galisijai, Katalonijai, Valensijai, Balearų ir Kanarų saloms suteikta autonomija. 1982 m. šalis įstojo į NATO, 1986 m. - į Europos Sąjungą. 1992 vyko Barselonos olimpinės žaidynės ir Sevilijos EXPO-92.
Geografija:
Ispanija yra pietvakarių Europoje, užima 5/6 Pirėnų pusiasalio dalies. Ispanijos teritoriją sudaro du salynai: Kanarų, Atlanto vandenyne, ir Balearų, Viduržemio jūroje, bei dvi nedidelės teritorijos Šiaurės Afrikoje.Šiaurinė Viduržemio jūros pakrantė Katalonijoje yra uolėta, turinti daug jaukių mažyčių įlankėlių, todėl yra vadinama Kosta Brava (Laukiniu Krantu), šalia - Kosta Maresmė, o pietuose - pakrantė, garsėjanti plačiais, auksiniais paplūdimiais, ji vadinama Kosta Dorada (Auksiniu Krantu).
Politika ir šalies valdymas:
Ispanija - parlamentinė monarchija. Valstybės vadovas yra karalius, o sostas yra paveldimas. Įstatymus leidžia dviejų rūmų parlamentas Kortesai (Las Cortes Generales), kurį sudaro Senatas (Senado) ir Deputatų Kongresas (Congreso de los Diputados). Senatą sudaro 259 nariai, o Deputatų Kongresą - 350 narių, renkamų 4 metams tiesioginiais visuotiniais rinkimais. Šalies vykdomoji valdžia priklauso Vyriausybės prezidentui, kuris taip pat yra ir ministras pirmininkas, bei skiriamai Ministrų Tarybai. Ministro pirmininko kandidatūrą siūlo karalius (dažniausiai tai būna parlamento daugumą turinčios partijos ar partijų koalicijos vadovas), o jo kandidatūrą tvirtina parlamentas.
Ekonomika:
Buvęs žemės ūkio kraštas, o dabar - ekonomiškai stipri valstybė. Greitai virto pramonine agrarine šalimi, pagal gamybos mastą užimančia 5 vietą Europoje. Atsirado naujos pramonės šakos: elektronika, elektrotechnika, naftos chemija, aviacija. Daugiausia pramonės sutelkta pajūryje - šiaurėje ir rytuose. Senas tradicijas turinti metalurgijos pramonė daugiausia plėtojama šiaurėje - geležies rūdos ir akmens anglies gavybos vietose - Baskijoje ir Astūrijoje. Ispanija gamina sau aliuminį, cinką, varį, šviną. Išplėtota laivų statyba ir automobilių gamyba. Pastatytų laivų kiekiu Ispanija užima 3-4 vietą pasaulyje. Šalis yra viena iš mašinų eksporto lyderių pasaulyje. Kartu su japonais ispanai pirmauja cemento gamyboje. Daugiau kaip 1 mln. automobilių per metus pagamina „Citroen“, „Fiat“, „Renault“, „Volkswagen“ ir kitų firmų filialai, veikiantys Madride, Valjadolide, Barselonoje. Stakles ispanai eksportuoja į daugiau kaip 100 šalių. Europoje vertinama ispanų tekstilė, trikotažas, ypač avalynė. Labai svarbi ir pelninga ūkio šaka yra turizmas. Kasmet Ispaniją aplanko apie 60 mln. turistų. Žemės ūkis šiais laikais sudaro šiek tiek daugiau kaip penktadalį krašto ekonomikos.
Maistas:
Ispanų virtuvė yra tipiška Viduržemio jūros šalių virtuvė, kuriai būdinga daugybė žalumynų, pomidorų, baklažanų, pipirų ir alyvuogių. Įvairios salotos ir žalumynai patiekiami kepti atskirai ir kaip priedas prie žuvies patiekalų. Labai populiarūs kalmarų ir krevečių valgiai. Iðskirtinis ispanø virtuvës bruoþas – valgio ruoðimas naudojant alyvuogiø aliejø ir èesnakà. Ypaè skanûs patiekalai ið jûros gërybiø, ryþiø ir þuvies. Pan Con Tomate – "duona su pomidorais". Duona átrinama pomidoru, pabarstoma druska ir apðlakstoma alyvuogiø aliejumi. Jeigu patiekiama kepinta duona, tuomet ji átrinama èesnaku, pomidoru ir paðlakstoma alyvuogiø aliejumi. Paella – tradicinis ryþiø patiekalas su ávairiais priedais: mësos (viðtiena, triuðiena), jûros gërybiø (jûros vëþiai, moliuskai, kalmarai), darþoviø. Tortilla – tai omletas, kuris gaminamas su ávairiais priedais: bulvëmis pievagrybiais, ðpinatais, pupelëmis ir kt. Gaspacho – ðalta sriuba gaminama ið pomidorø, svogûnø, agurkø, èesnakø, pipirø, alyvuogiø aliejaus, ávairiø prieskoniø. Kava trijø rûðiø: cafe solo - juoda kava, panaði á italiðkà Espreso, cafe cortado - kava su pienu, cafe con leche - pusryèiø kava (pusë pieno, pusë kavos). Prie patiekalø geriamas vietinis vynà.
Alkoholiniai gėrimai:
Kosta Bravoje geriamas lengvas alus, pavyzdžiui, „San Miguel“, „Estrella“, baltasis vynas „Blanc Pescador“, raudonieji Tores, Rioja regiono vynai, Maljorkos sala iðsiskiria þoliø likerio (Palo arba Hierbas) gamyba. Daugelyje vieðbuèiø gërimai prie maisto tiekiami uþ mokestá, sumokant padavëjui po kiekvieno valgymo arba kartà per savaitæ (priklausomai nuo vieðbuèio reikalavimø). Stalo vynà paprastai geria atskiesdami mineraliniu vandeniu. Tipiðkas ispaniðkas gërimas Sangria ruoðiamas vyno arba ðampano pagrindu, pridedant vaisiø, uogø bei kitø priedø.
Šventinės ir nedarbo dienos:
Ispanijos nacionalinė šventė yra spalio 12 d., kai švenčiama Kristupo Kolumbo Amerikos atradimo diena.
Gruodžio 6 d. švenčiama Konstitucijos priėmimo 1978 m. diena.
Fiestos- neatsiejama Ispanijos kultūros dalis, priskaičiuojama apie 200 įvairių švenčių. Dauguma fiestų švenčiama tik tam tikruose miestuose. Pamplonoje vyksta kasmetinė Bulių bėgimo fiesta. Rugpjūčio 16d Valagaracia de Arousa vietovėje Jūsų laukia Vandens šventė- tonos vandens išliejama ant gatves užplūdusiu žmonių, nešančių vietos šventojo statulą, rugpjūčio mėn. Valensijos Bunolo miestelyje vyksta mėtimasis pomidorais.
Laikas:
Nuo Lietuvos laiko skiriasi – 1 val.
Gyventojai:
Viso Ispanijoje priskaičiuojama apie 40 mln. gyventojų. Tai daugiatautė šalis: ispanai (28 mln.), katalonai (per 6 mln.), galisai (maždaug 3 mln.) ir baskai (beveik 1 mln.). Apie 80% krašto gyventojų sudaro ispanai. Be to, gyvena portugalų, taip pat čigonų, kurių dauguma susibūrusi Andalūzijoje. Visos tautinės grupės turi autonomiją, išsaugojusios savo kalbą, papročius, senąją kultūrą.
Kalba:
Valstybinė kalba - ispanų. Ji priklauso indoeuropiečių šeimos romanų kalbų grupei. Norminiu yra pripažintas Kastilijos dialektas, tačiau įvairiuose Ispanijos regionuose kalbama ir kitomis kalbomis: katalonų, baskų, galisų.
Religija:
99% šalies gyventojų yra katalikai.
Darbo valandos:
Parduotuvės atidaromos ryte 9:00-9:30 val. ir dirba iki 13:00-13:30 val. Pietų pertrauka (siesta) trunka iki 16:00 val. Tuo metu nedirba ir dauguma restoranų. 16:00-17:00 val. parduotuvės vėl atidaromos ir dirba iki 21:00-21:30 val. Didieji prekybos centrai paprastai dirba be pertraukų: nuo 10:00 iki 21:00 val. Sekmadienis – nedarbo diena.
Pinigai:
Ispanijos piniginis vienetas - euras (EUR). Pinigus keičia visi bankai ir keityklos, taip pat (tik mažesniu kursu) daugelis viešbučių, turizmo agentūrų ir restoranų. Geriausia pinigus keisti banke. Daugelyje viešbučių ir restoranų galima atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis ir kelionės čekiais.
Patarimai keliaujantiems:
Visada nešiokite galvos apdangalą, akinius nuo saulės, vartokite apsauginį kremą. Bent pirmomis dienomis venkite ilgai būti saulėje, nes galite greita perkaisti (dėl švelnaus jūros dvelksmo saulės spinduliai ne tokie juntami). Negerkite labai šaltų gėrimų, nes temperatūrų skirtumas gali sukelti anginą. Ispanijoje, kaip ir kitose šalyse, yra piktadarių, todėl būtina saugoti savo pinigus ir pasą, nesinešioti jų vienoje vietoje. Pinigus, brangenybes ir dokumentus galima palikti viešbučio seife (reikia mokėti papildomai). Jei praradote pasą, turite vykti į Madridą pas savo šalies konsulą. Nors Ispanijoje nėra kokių nors specialių rengimosi ir elgesio normų taisyklių, tačiau bažnyčiose derėtų vilkėti kuklesnius drabužius. Paplūdimiuose galima matyti moterų, nevengiančių top-less stiliaus (maudymosi kostiumėliai be viršutinės dalies). Viešbučio raktą būtinai palikite registratūroje. Už pamestą raktą mokamos labai didelės baudos. Į paplūdimį viešbučio rankšluosčių neštis neleidžiama, prie baseinų kartais reikia palikti piniginį užstatą. Už paslaugas viešbučiuose, galima atsiskaityti VISA ir MasterCard kortelėmis.
Pirkiniai lauktuvėms bei suvenyrai:
Tradiciniai suvenyrai – tai, visų pirma, ispaniški vynai, Sangrija, alyvuogių aliejus bei ispaniška keramika ar koridos atributika.
Transportas:
Ispanijoje gerai išplėtotas susisiekimas ir autobusais ir traukiniais. Keleiviai į autobusą įlipa tik per priekines duris. Bilietą galima įsigyti autobusų stotyje arba pas vairuotoją. Ispanijoje nėra bendros taksi sistemos. Už vieną kilometrą paprastai mokama apie 1 EUR priklausomai nuo pasirinktos taksi firmos. Laisvų automobilių dega žalia lemputė. Mėlyna spalva žymimos aikštelės, kuriose automobilių stovėjimas yra mokamas.
Arbatpinigiai:
Ispanijoje yra įprasta palikti arbatpinigius ekskursijų autobusų vairuotojams, baro, restorano, viešbučio tarnautojams. Nors mokestis už aptarnavimą dažniausiai jau yra į gėrimų kainą, paprastai dar paliekama apie 10 proc. arbatpinigių nuo sumokėtos sumos.
Sveikata:
Už gydytojo iškvietimą (jį galite išsikviesti viešbučio registratūroje bei už kitas gydymo išlaidas sumokėti pinigai bus grąžinti laiku pateikus draudimo kompanijai prašymą, pasą, draudimo polisą ir gydymo sąskaitas. Už gydymą ligoninėje, transportą, greitosios pagalbos paslaugas bus sumokėta, jei būsite apsidraudęs ir laiku kreipsitės į draudimo bendrovės atstovą (adresai būna nurodyti polise), kuris įgaliotas pasirūpinti gydymu ir atsiskaityti už jį. Papildomų skiepų vykstant į Ispaniją nereikia.
Vanduo:
Negerkite vandens iš čiaupo! Gazuoto ar negazuoto mineralinio vandens galima nusipirkti kiekviename bare, restorane ar parduotuvėje. Pigiau vandens nusipirksite toliau nuo miesto centro.
Elektra:
Įprastai – 220 V, kai kuriuose viešbučiuose gali pasitaikyti ir 125 V. Ši informacija paprastai nurodoma vonios kambaryje.
Telefonas:
Skambinant iš Ispanijos į Lietuvą, renkamas kodas +370, toliau miesto kodas bei numeris. Skambinant iš Lietuvos į Ispaniją, renkamas šalies kodas +34, miesto kodas bei numeris. Pokalbis, naudojantis telefono automatu, pigesnis nei skambinant viešbučio telefonu.
Dokumentai ir vizos:
Lietuvos piliečiams, vykstantiems į Ispaniją, viza nereikalinga. Reikalingas tik pasas.
Šalies specifika:
Ispanija - muzikos, šokių ir dainų kraštas. Populiariausi muzikos instrumentai yra gitara, fleita, būgnai. Ispanų šokiai (bolero, habanera) paplitę daugelyje šalių. Visame pasaulyje žinomas nuostabusis temperamentingasis flamenkas taip pat gimė Ispanijoje. Ugningas flamenkas - savotiškas Ispanijos simbolis. Jis šokamas gatvėse ir aikštėse, naktiniuose baruose ir restoranuose. Ispanija - trečia šalis pasaulyje pagal pasaulinio masto istorinių paminklų skaičių. Ispanijoje užauginama daugiausia apelsinų pasaulyje. Ispanija pasaulyje užima pirmą vietą pagal atvykstančių turistų skaičių (kasmet čia jų suvažiuoja apie 60 mln.) Ispanija nepaprastai įvairi. Kiekvienas regionas turi ką nors savito, unikalaus. Keliauti po Ispaniją - tai tarsi keliauti po skirtingas pasaulio šalis. Čia įvairi gamta, maistas, skiriasi atskirų regionų gyventojų tradicijos ir charakteris. Ši šalis turi visko - ir snieguotų kalnų, ir smėlėtų paplūdimių, ir alinančio karščio, ir lietaus bei sniego, ir gūdžių girių, ir derlingų bei skurdžių lygumų. Sunku įsivaizduoti Ispaniją be koridos. Bulių kautynių pasaulio sostine laikoma Sevilija. Madridas - vienintelė Europos sostinė, įkurta ne prie upės. Ispanai turi trumpiausias atostogas Europoje - 7,5 dienos per metus. Dauguma jaunų žmonių su tėvais gyvena iki 30-35 metų. Ispanijoje labai daug kišenvagių. Ypač daug vagysčių pasitaiko visuomeniniame transporte, žmonių sambūriuose, paplūdimiuose. Pasus, dideles pinigų sumas, kitus dokumentus reikėtų saugoti viešbučiuose nuomojamuose seifuose. Kurortinėse zonose vakare ir naktį vaikščioti pakankamai saugu. Katalonijos regionas - tai valstybė valstybėje. Katalonai ypač pabrėžia savo tautinį identitetą, puoselėja savo kalbą (ji skiriasi nuo ispanų kalbos), tradicijas, todėl kartais gali net įsižeisti, jei bus pavadinti ispanais. Jiems būdingi bruožai - šioks toks pasipūtimas ir arogancija. Siesta, fiesta ir basta. Taip ispanai apibūdina savo gyvenimo ritmą. Triukšminga fiesta iki ryto, basta - sunkus rytas po linksmybių, kuomet jau laukiama pietų pertraukos - siestos.
Viešbučių specifika:
Ispanijoje galioja europiniai viešbučių klasifikavimo standartai. Čia viešbučių kategorija, kuri žymima žvaigždutėmis, priklauso nuo viešbučio vietos, teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės, aptarnavimo lygio, nuo viešbučio kambarių dydžio ir jų įrangos. Dauguma viešbučių senos statybos. Už paslaugas, suteiktas viešbučiuose, galima atsiskaityti VISA ir MasterCard kortelėmis. Labai mažai viešbučių turi „viskas įskaičiuota“ maitinimo sistemą, retas turi SPA centrą, dažniausiai apsiribojama baseinu ar sūkuriniu baseinu, treniruoklių sale, sauna ar garine pirtimi.
Gyventojų būdo bruožai:
Ispanai yra jautrūs, draugiški, sąžiningi, ne itin punktualūs. Jiems būdingas garbės jausmas. Tai paprasti, darbštūs, kultūringi žmonės. Pavalgę ispanai labai mėgsta pamiegoti, todėl pietų pertrauka - siesta - dažnai tęsiasi 2-3 valandas. Pietauja ispanai vėlai - apie 21 valandą. Jie mėgsta dirbti vėlai vakare ir naktimis, nes dieną labai karšta. Vėlai, tiksliau, anksti rytą, eina miegoti. Ispanai mėgsta plepėti ir apkalbėti, yra labai smalsūs, niekur neskuba, yra atsipalaidavę, jiems nesvetimas manana principas (tai reiškia „rytoj, kada nors arba niekada“). Ispanai reiklūs kitiems. Jei turistas pavėluos į autobusą 5 min. gali jo ir neberasti, bet jei autobusas vėluos 30-45 min. - vairuotojas tikrai nekaltas, tai bus laikoma norma. Čia į viską žiūrima daug optimistiškiau nei Lietuvoje, neslegia aplinkos ir žmonių pilkuma, todėl pasijunti tarsi ramybės oazėje, kur viskas visada yra gerai. Vis dėlto ispanai sunkiai susidraugauja su užsieniečiais, išlaiko tam tikrą atstumą, bet kartu yra geranoriški ir draugiški. Nepagarbiai nejuokaukite apie Ispanijos karalių, ispanai labai jį gerbia.
Ką verta išbandyti:
Nepraleiskite liaudies švenčių, fiestų, festivalių. Šventės skiriamos vietovę globojančio šventojo garbei. Kasmet švenčiama apie 200 įvairių švenčių. Jeigu norite pajusti, ką reiškia bėgti nuo įsiutusio buliaus, reikia liepą apsilankyti Pamplonoje, kur vyksta kasmetinė Bulių bėgimo fiesta. Karštą rugpjūčio 16 dieną Galicijos rajone, Vilagarcia de Arousa vietovėje, jūsų laukia Vandens šventė - tūkstančiai tonų vandens išliejama ant gatves užplūdusių žmonių, nešančių vietos šventojo statulą. Jeigu norite pasimėtyti pomidorais (La Tamatina - pomidorų karas), rugpjūčio mėn. apsilankykite Valensijos Bunolio miestelyje. Birželio 23-25 d. švenčiamos Joninės, dega laužai, vyksta riterių turnyrai, korida. Jei bus galimybė, būtina pamatyti koridą (ji būna tik kokius 3-4 kartus per sezoną). Vrtėtų pamatyti, kaip tradicinių švenčių metu statomi žmonių bokštai.
Kurortai:
Santa Ponsa - pats moderniausias kurortas, kur galima sutikti poilsiautojų iš viso pasaulio. Vaizdingas uolėtas pakrantes keičia smėlėtos įlankos su įspūdingais paplūdimiais. Paplūdimiuose yra viskas, ko tik galima norėti moderniuose paplūdimiuose. Čia galima išsinuomoti įvairią vandens sporto įrangą. Maudytis paplūdimiuose yra pakankamai saugu, nes čia nėra povandeninių srovių ir vanduo pakankamai seklus. Santa Ponsa yra linksmas, tačiau pakankamai ramus kurortas, puikiai tinkantis šeimos atostogoms.
Alcudija - Tai gražioje Alkudijos įlankoje įsikūręs svarbus turistinis centras, kur puikus smėlio paplūdimys driekiasi net 11 km. Tai ypač mėgstama šeimų poilsio vieta. Šiltas ir seklus Alkudijos paplūdimio vanduo yra labai populiarus tarp šeimų, turinčių mažus vaikus. Sporto mėgėjai ras kur užsiimti vandens sportu, lauko tenisu, golfu, jodinėjimu, galės važinėtis dviračiais. Naujoje pėsčiųjų alėjoje daug parduotuvėlių, barų, restoranėlių.
Cala Majoras - visiškai šalia sostinės Palma de Maljorka esantis kurortas (už 1 km). Šioje turistinėje zonoje įsikūrusi garsioji Marivento pilis, kurioje kiekvieną rugpjūtį atostogauja Ispanijos karališkoji šeima. Nedidelis, bet labai jaukus miestelis vilioja krištolo spalvos jūra, puikiais smėlio paplūdimiais, tyla ir ramybe.
Cala Mandija – tai rami, kurortinė vietovė. Šis kurortas yra pakankamai naujas ir skirtas tiems poilsiautojams, kurie nori ramiai atostogauti ir atsipalaiduoti. Šis kurortas - saulė, jūra su smėlio paplūdimiu, draugiška bendruomenė. Daugiausia vakaro pramogų yra pačiuose viešbučiuose.
Cala Mesquida - puiki turistinė zona, įsikūrusi gražaus Levant parko centre, šiaurės rytinėje Maljorkos dalyje. Įlankoje esantis erdvus paplūdimys iš šonų apsuptas pušaitėmis apaugusių kalnų, stačių uolų.
Sa Coma - rami kurortinė vietovė, su moderniais viešbučiais, parduotuvėmis, kavinėmis ir moderniu turizmo inventoriumi. Paplūdimiuose puikios galimybės mėgautis saulės voniomis, o energingiems žmonėms siūlomas visas sporto kompleksas. Sporto mėgėjai čia gali užsiimti lauko tenisu, skvošu, jodinėjimu. Platus smėlio paplūdimys ir graži įlanka - puiki vieta atostogoms. Vakaro pasilinksminimai Sa Comoje daugiausia vyksta viešbučiuose.
Cala Milloras - judresnis ir gyvesnis kurortas. Čia pėsčiųjų alėjoje gausu parduotuvėlių, kavinukių, barų.
Camp de Maras - rami, 36 km už sostinės esanti kurortinė vietovė su smėlio paplūdimiais, neaukštais kalnais ir kvepiančia žaluma. Mažame jaukiame kurorte yra keletas barų, restoranų, parduotuvių.
Playa de Palmoje ne taip judru ir triukšminga, tačiau ir čia vyrauja linksma atostogų atmosfera. Šioje vietovėje yra kuo užsiimti sporto mėgėjams. El Arenalis garsus vandens pramogų parku Aquacity. 2 km nuo Palmos yra nedidelė ir rami kurortinė vietovė Cala Majoras.
Magalufas – judri, kurortinė zona. Magalufas labiau rekomenduojamas jaunimui. Čia gausu diskotekų, kitų pasilinksminimo įstaigų. Vandens pramogų parke „Aquapark“ galima nuotaikingai praleisti dieną.
Paguera. Gražioje palmėmis apsodintoje pakrantėje gausu kavinukių, barų. Šiame miestelyje kadaise nuo turkų piratų slėpėsi krikščionys. Miestelis, išlaikęs savo senovinį grožį, tapo puikiu šiuolaikiniu kurortu.
Lankytinos vietos:
Maljorkoje verta pamatyti sostinę Palma de Mallorca ir jos katedrą, Valdemossa miestelį ir jame esantį Cartuja vienuolyną, kuriame gyveno Ž. Sand ir F. Šopenas, Torrent de Pareis tarpeklį ir nuo jo besitęsiančius serpentinus, Lluc vienuolyną - religinį salos centrą, kuriame saugoma Juodosios Madonos - salos globėjos - statulėlė, Formentoro iškyšulį - gamtos draustinį, kur nuo stačios uolos atsiveria nuostabi Viduržemio jūros panorama. Atvykus į Kosta Bravą arba Kosta Doradą, būtina aplankyti Barseloną. Tai vienas gražiausių Europos miestų, Katalonijos sostinė. Antras pagal dydį šalies miestas, stebinantis modernizmo architektūra, gotikiniu senamiesčiu ir menininkų meka - Las Ramblas alėja, turintis vieną įspūdingiausių pasaulio katedrų - Sagrada Familia. Turistus turėtų sudominti Gironas - miestas su nuostabiu viduramžišku senamiesčiu, Monseratas - benediktinų vienuolynas, įsikūręs kalnų prieglobstyje, žinomas kaip viena iš seniausių pasaulio konservatorijų. Šiuo metu vienuolyne gyvena 80 vienuolių. Salvadoro Dali muziejus sužavės net ir nesidominčius menu, leis naujai pažvelgti į menininko kūrybą. Tarragona - buvusi regiono sostinė romėnų laikais, vos 8 km nuo Salou. Miestas, išlaikęs autentiškumą ir vietinę dvasią, pritraukia daugybę turistų pasigrožėti išlikusiais romėnų laikų architektūros pavyzdžiais, apsilankyti puikiuose jūros gėrybių restoranuose. Peniscola ir Ebro upės delta. Ebro delta skiria du Ispanijos regionus - Valensiją ir Kataloniją. Tai vieta, kur daugiausiai išauginama ryžių. Pavasarį labai gražiai atrodo žali ryžių laukai, besitęsiantys daugelį kilometrų. Peniscola - mažas miestelis, įsikūręs pusiasalyje. Senamiestyje maži balti namukai kyla į kalno viršūnę, kurią puošia sena tvirtovė. Geri žuvies restoranai. Čia galima paskanauti juodosios paella. Verta aplankyti Andalūzijos miestų primadoną Seviliją, kurioje prasidėdavo beveik visos ekspedicijos į Ameriką, viduramžiais statytame Kordobos mieste verta aplankyti žymiąją maurų mečetę La Mezquita - vertingiausią Omejadų palikimą, pastatytą prieš 12 šimtmečių. Joje yra daug įdomių meno, archeologijos, koridos istorijos muziejų su vertingomis kolekcijomis. Granados raudonieji rūmai - Alhambra. Tradiciniai Andalūzijos baltieji kaimeliai Ronda, Mijas, Antequera - netoli nuo pakrantės kurortų. Gibraltaro įžymybės susijusios su jo strategine ir karine svarba. Pusiaukelėje į garsiąją uolą stovi maurų pilis, kurios donžone iki šiol yra kalėjimas. Beždžionių urve, netoli Gibraltaro kyšulio, gyvena beuodegės beždžionės.
Ekskursijos:
Ekskursijos, siūlomos NOVATURO:
Pažintinė ekskursija po salą. (iš Playa de Palma, El Arenalis, Magalufas, Santa Ponsa, Paguera, Camp de Maras). Tai viena populiariausių dienos ekskursijų, kurios metu aplankysite Valdemosos ir Llucko vienuolynus, galėsite pasigrožėti uolėtais jūros krantais, įvairiaspalve gamta, kalnų tarpekliais. Kvapą gniaužiantį įspūdį patirsite važiuodami kalnų serpentinais. Iš La Calobros miestelio leisitės į nepamirštamą kelionę laivu į Port de Soller. Inkos miestelyje galėsite įsigyti įvairiausių odos dirbinių.
Naktinis klubas “Son amar” (iš Camp de Maras, Paguera, Santa Ponsa, Magalufas, Palmanova, Playa de Palma, El Arenalis, Cala Mandija, Sa Coma, Cala Milloras, Cala Mesquida). Tai puiki vakaro pramoginė ekskursija į modernų aukštos klasės naktinį klubą. Jūsų lauks puikus pramoginis spektaklis. Pamatysite įvairaus žanro artistų pasirodymus: magus su tigrais, Ispanijos baletą, kraują kaitins flamenko šokiai, estradinės muzikos ir džiazo solistai. Puiki lazerinio apšvietimo technika. Po įspūdingo pasirodymo - „dainuojančių” vandens fontanų koncertas. Vėlai vakare grįšite į viešbutį.
Drakono ir Hams urvai (iš Playa de Palma, El Arenalis, Magalufas, Santa Ponsa, Paguera, Camp de Maras). Šalia Porto Cristo miestelio 2 km po žeme nusidriekę Drakono urvai, kuriuose yra 5 požeminiai ežerai. Vienas jų - Martelio ežeras - didžiausias pasaulyje požeminis vandes telkinys. Tai paslaptingas požemių pasaulis. Taip pat pamatysite daugybę neįtikėtinų formų stalaktitų ir stalagmitų. Ant uolų susėdusiems žiūrovams neišdildomą įspūdį paliks ežeru valtelėmis plaukiojantys ir grojantys muzikantai. Laisvas laikas Porto Cristo miestelyje. Šio miestelio vietovės leis pasigrožėti Maljorkos lygumomis. Hams urvai gerokai mažesni už Drakono urvus, tačiau grožiu jiems visiškai nenusileidžia. „Angelo sapnu“ vadinama ola yra pati gražiausia Maljorkoje. Ekskursijos metu aplankysite vieną iš garsiausių pasaulyje Maljorkos dirbtinių perlų auginimo fabriką, kurios metu galėsite įsigyti akį traukiančių papuošalų.
Puerto de Pollens air Formantoras (iš Camp de Maras, Paguera, Santa Ponsa, Magalufas, Palmanova, Playa de Palma, El Arenalis, Cala Mandija, Sa Coma, Cala Milloras, Cala Mesquida). Į Puerto de Pollensa poilsiautojai jau vyko nuo 1920-ųjų. Agahta Christie buvo viena iš pirmųjų, ir viena iš jos novelių yra parašyta būtent Pollensa įlankoje. Tai ekskursija į šiaurinį salos pusiasalį. Čia turėsite galimybę pasigrožėti stačiais skardžiais, puikiu jūros vaizdu ir nuostabiu smėlėtu Formentoro paplūdimiu.
Palma ir Valdemosa (iš Cala Mandija, Sa Coma, Cala Milloras, Cala Mesquida). Tai ekskursija į Balearų salyno sostinę Palma de Maljorką, kur aplankysite vieną gražiausių Ispanijos katedrų. Tai vienas iš gotiškos architektūros stebuklų. Tai ne tik dydis ir grožis, bet ir grakštumas, lengvumas. Katedros vidus stebina puošnumu ir iškilmingumu. Šios gotikinės bažnyčios rožinis langas - saulės simbolis - yra vienas didžiausių Europoje. Aplankysite ir Bellver pilį, buvusią karalių rezidenciją, vėliau tapusią kilmingųjų kalėjimu. Turėsite laisvo laiko pasivaikščioti po parduotuvėles, pasivaišinti jaukiose kavinukėse. Po šurmulingo Palmos miesto vyksite į senovinį Valdemosos miestelį, kuriame aplankysite vienuolyną. Jame kompozitorius Federikas Šopenas su savo meile iš Prancūzijos, Žorz Sand, praleido žiemą 1838 m., gyvendami vienoje iš celių šio vienuolyno. Nepaisant sunkių sąlygų jie ir toliau kūrė.
Valdemosa ir La Granja (iš Playa de Palma, El Arenalis, Magalufas, Santa Ponsa, Paguera, Camp de Maras). Aplankysite vieną iš gražiausių salos miestelių - Valdemosą. Tai ramus senovinis Maljorkos miestelis (16 km nuo Palmos), kurį labai mėgo kompozitorius Šopenas. Pamatysite įspūdingą vienuolyną. Susipažinsite su vienuolių buitimi, aplankysite celę, kurioje 1838 m. žiemą gyveno Žorz Sand ir kompozitorius Federikas Šopenas. Vėliau vyksite į žavų etnografinį dvarą La Granja, esantį užmiesčio širdyje, apie 20 km nuo Palmos. Čia susipažinsite su Maljorkos gyventojų menu, amatais ir žemės ūkio padargais. Dvarą supa nuostabūs sodai, tvenkiniai, fontanai. Čia Jūs pasijusite ne tik svečiais. Dvaro šeimininkės pavaišins Jus ką tik iškeptais ir namine uogiene pagardintais pyragėliais. Dvare vyksta įvairūs pasirodymai.
Sineu ir Formentoras (iš Cala Mandija, Sa Coma, Cala Milloras, Cala Mesquida). Pirmiausiai aplankysite miestelį Sineu. Vėliau vyksite į Formentorą, kalnuotą pusiasalį salos šiaurėje. Daugybė kalnuose įrengtų apžvalgos aikštelių, nuo kurių atsiveria nuostabiausi apylinkių vaizdai. Matosi net jūroje esanti laukinė Kolomer salelė. Formentoro pusiasalyje dažnai atostogaudavo garsus komikas Čarlis Čaplinas, žymus britų politikas Vinstonas Čerčilis, Greis Keli, Plačidas Domingas. Ekskursijos metu galėsite pasigrožėti stačiais skardžiais, puikiu jūros vaizdu ir nuostabiu smėlėtu Formentoro paplūdimiu. Kelionės metu stebina vėjo malūnų gausa, žavi Maljorkos kaimų vaizdai.
Zoologijos sodas ir akvariumas “Marineland” (iš Playa de Palma, El Arenalis, Magalufas, Santa Ponsa, Paguera, Camp de Maras). Nuotaikingas delfinų ir ruonių pasirodymas, spalvingas papūgų šou. Šiame zoologijos sode ir akvariume galima pasigrožėti jūros gyvūnais: rykliais, tropinėmis žuvimis, pingvinais, tropiniais paukščiais ir primatais.
Ekskursijos, siūlomos TEZTOUR:
Eskursijos Kanarų salose:
La Gomero sala. Iš Los Kristianos uosto keltu Jūs nuvyksite į netoliese esančią Gomero salą, kur lankėsi Kristoforas Kolumbas prieš išplaukdamas ieškoti Naujojo Pasaulio. Jūs atvyksite į San Sebastian uostą - seniausią Kanarų salų sostinę, kurioje išlikę senoviniai salyno statiniai. Ekskursijos metu aplankysite nacionalinę Garachonai parką - draustinį, kuris kaip gamtos vertybė UNESCO organizacijos yra paskelbtas žmonijos turtu. Jūs taip pat turėsite galimybę susipažinti su švilpimo kalba - neįprastu bendravimo būdu, kurį išrado salos gyventojai ir paragauti Kanarų virtuvės patiekalų.
Lansarotės sala. Ekskursija prasideda anksti ryte kelione į oro uostą, iš kurio skrisite į Lansarotės salą. Pirmas sustojimas saloje - vaizdinguose Mačer, Uga ir Jaisa miesteliuose. Čia tradiciniai balti nameliai - juose Jums pasiūlys pusryčius. Po to aplankysite Chanubio druskų ežerus, uolėtas Los Ervideros pakrantes ir žaliąją El Golf lagūną. Vėliau vykstama į Timanfajos nacionalinį draustinį pabuvoti Ugniniuose kalnuose, kuriais driekiasi žymusis „vulkaninis kelias“, o jo pabaigoje Jūsų lauks egzotiška kelionė kupranugariais.
Pasibaigus apžvalginei ekskursijai keliausite į Jaisa miestelį pietauti. Kita ekskursijos stotelė - Cherijos vyndarių rajone, kur viename iš vyno rūsių Jums bus pasiūlytas vynų žemėlapis ir galėsite paragauti vietinio vyno malvazija.
Kelionę tęsite į salos šiaurę, per Tegisės miestą (senovinę Lansarotės sostinę), sustosite Arijos apžvalgos aikštelėje, aplankysite tūkstančio palmių slėnį ir nedidelius vaizdingus kaimelius. Atvykę į Mirador del Rio apžvalgos aikštelę, galėsite pasigrožėti kaimyninės salelės Grasiosa vaizdais. Paskutinė grožybė, kurią Jūs pamatysite, bus Chameos del Agua ir Kueva de los Verdes vulkaninių uolų kompleksai, į kuriuos kelias veda per Korono ugnikalnio lavos laukus. Po įdomios ir kupinos įspūdžių kelionės Jūs grįšite atgal į Tenerifę.
Loro parkas. Visam pasauliui žinomas Loro parkas – tikra egzotinių augalų ir įvairiausios gyvūnijos pilna oazė. Čia vyksta pramoginė programa įvairaus amžiaus žiūrovams. Iš viso pasaulio atkeliavusių delfinų ir jūrų liūtų pasirodymai, papūgų šou. Puikus jūrų muziejus, delfinariumas, krokodilų voljeras, įvairiaspalvių žuvų tvenkinys, orchidėjų sodas – tai tik nedidelė parko dalis. Barai ir restoranai suteiks Jums galimybę pailsėti ir pasistiprinti.
Apžvalginė ekskursija po salą. Šios visą dieną trunkančios ekskursijos metu Jūs pamatysite ir aplankysite žymiausias Tenerifės vietas, kurios leis Jums įsivaizduoti Kanarų salyno ir jo gyventojų praeitį ir dabartį.
Tidės ugnikalnis su pietumis džiunglių parke. Šios puikios ekskursijos metu Jūs pakilsite į 2400 metrų aukštį virš jūros lygio. Vaizdingas kelias, vedantis į Teidės draustinį pro nedideles kalnų gyvenvietes, tankius pušų miškus ir kylantis aukščiau debesų, paliks neišdildomą įspūdį. Galingas 3718 metrų aukščio virš jūros lygio Teidės ugnikalnis, esantis 17 km skersmens ir daugiau nei 45 km perimetro vulkaninės plokštumos, apsuptos stačiomis uolomis viduryje, yra aukščiausias Ispanijos taškas. Jus sužavės vulkanų įvairovė bei turtinga fauna ir flora.
Antroje ekskursijos dalyje aplankysite Džiunglių parką, kuriame ir papietausite.
Riterių turnyras viduramžių pilyje. Jums norėtųsi pasukti laiką atgal? Svajojate apsilankyti tikrame viduramžių riterių turnyre ir trokštate susipažinti su drąsiausiais tos epochos riteriais? Tada priimkite Grafo ir Grafienės kvietimą ir apsilankykite San Migelio pilyje, kur galėsite pasinerti į viduramžių atmosferą ir mėgautis riterių kovomis.
Palaikysite Jums atstovaujantį riterį, kuris atneš Jums pergalę arba žus kovodamas už Jūsų garbę. Vakaras pasibaigs nuotaikinga diskoteka ir nepamirštamu braziliškuoju Capuera.
Išvyka į jūrą. Jums siūloma nuostabi kelionė į jūrą katamaranu „Royal Delfin“, pro kurio stiklinį dugną galėsite stebėti povandeninę florą ir fauną. Šios idiliškos poilsio dienos metu Jūs galėsite įvertinti Kanarų salos gamtos grožį, taip pat susipažinti su delfinų, banginių gyvenimu vandenyne - jų natūralioje gyvenamojoje aplinkoje.
Pietūs ir maudynės atvirame vandenyne pavers šią dieną nepakartojamą ir nepamirštamą.
Profesionali žvejyba. Nepraleiskite unikalios galimybės patirti tikrą žvejybą atvirame vandenyne. Išplauksite laivu, kuris aprūpintas visa reikalinga žvejybos įranga. Tai neužmirštama kelionė, lydint patyrusiam kapitonui. Tunų, barakudų, marlinų, ryklių žvejyba.
Safari Bob. XXI amžiaus povandeninis nardymas. Neapsakomi pojūčiai. Panėrimui į Atlanto gelmes Jums nereiks specialių įgūdžių, galėsite pasivažinėti vandenyno dugnu povandeniniais motociklais. Tai vienintelis toks povandeninis centras visoje Europoje.
Flamenko vakaras. Vienos iš geriausių ispaniško šokio choreografės Karmen Mota grupės pasirodymas. Šio nuostabaus pasirodymo metu Jūs persikelsite į jausmų ir stebuklų vakarą, pajusite ispaniškos sielos aistrą ir ugnį. Jūsų laukia pasakiškas šokio, muzikos ir dainų reginys. Aistra, virtuoziška šokių technika bei prašmatnūs kostiumai.
Karnavalas. Tai pati populiariausia šventė Kanarų salose jungianti savyje venecijietiško karnavalo puošnumą bei braziliško karnavalo aistringumą. Karnavalo iškilmėse, trunkančiose visą vasario mėnesį, dalyvauja tiek suaugę, tiek mažieji salyno gyventojai. Pasiruošimas šiam karnavalui vietiniams gyventojams užima pakankamai daug laiko. Iškart po būsimo karnavalo temos paskelbimo, kuria paprastai tampa žymus istorinis įvykis, Kanarų salos gyventojai pradeda kurti naujus karnavalinius kostiumus, repetuoja muzikinius ir teatrinius pasirodymus, taip ruošdamiesi nustebinti aplinkinius.
Prasidėjus iškilmėms Kanarų salos miestų gatvės ir aikštės pasipuošia šventiniais atributais ir prisipildo nesulaikomų linksmybių, kurios nepalieka nuošalyje nė vieno iš dalyvių. Karnavalas pradedamas suaugusiųjų ir vaikų šventės karalienės ir jos palydos rinkimais, po kurių praeina pirmasis paradas skelbiantis iškilmių pradžią. Po to ištisomis savaitėmis vyksta daugybė kostiuminių vaidinimų, muzikinių kolektyvų pasirodymų, šokių konkursų, senų automobilių paradų, maskaradų ir daug kitų renginių. Šventės kulminacija - Užgavėnių savaitės antradienis, kai šimtai tūkstančių vietinių gyventojų išeina į gatves į „didijį paradą“ savo spalvingumu nusileidžiantį nebent Rio de Žaneiro eitynėmis. Karnavalo iškilmės baigiasi pirmąją Didžiojo pasninko dieną, didžiulės skudurinės žuvies – baidyklės „sardinės“ sudeginimu, kuri simbolizuoja piktąsias jėgas ir žmogiškąsias nuodėmes. Didžiausią populiarumą turi Santa Kruz de Tenerifės ir Las Palmas de Gran Kanarijos miestuose vykstantys karnavaliniai paradai bei konkursai. Kadangi kiekvieno miesto savivaldybė sudaro savą šventės renginių programą, šalies svečiams duodama dar daugiau laisvės ir galimybių per keletą dienų susipažinti su skirtingomis karnavalų rengimo tradicijomis: nuo verdančio sostinės šventės sūkurio iki saikingų provincijos miestelio linksmybių.
Atvažiuokite į Kanarų salas vasario mėnesį, pasinerkite į spalvingą gyvenimo šventę vadinama karnavalu ir pajuskite teigiamos energijos antplūdį.
Ekskursijos Barselonoje:
Šv. Šeimynos bažnyčia. Barselonos miesto simbolis - ekstravagantiška Šv. Šeimynos bažnyčia (La Sagrada Familia), architekto A.Gaudi (1852 - 1926) žymiausias kūrinys. Šis architektas yra vadinamas modernizmo tėvu. Jis gimė ir išaugo Barselonoje, studijavo Barselonos architektūros mokykloje dirbdamas kalvio pameistriu. Architektas sėmėsi įkvėpimo romantiškuose viduramžiuose ir sukūrė ypač originalius darbus. Įspūdingiausias jų - Šv. Šeimynos bažnyčia, kurios statyba tapo A. Gaudi gyvenimo darbu. Architektas lyg atsiskyrėlis 16 metų praleido statybos aikštelėje, dažnai pamiršdamas ir apie valgį, ir apie miegą. Statyba, kuri buvo pradėta 1882 m., vis dar tęsiasi. 2026 m. planuojama pabaigti statybas A. Gaudi šimtosioms mirties metinėms paminėti. Tai iš tiesų viena iš originaliausių bažnyčių pasaulyje, kerinti mistiniu grožiu ir įtaiga.
Guelio parkas. Pažintį su A. Gaudi, galima pratęsti pasivaikščiojus po spalvingąjį Guelio parką, kuris žavi stiklo ir keramikos mozaikų grožiu, originaliu Šimto kolonų kambariu, ilgiausiu pasaulyje suolu. Iš čia atsiveria graži miesto panorama. Taip pat verta pamatyti ir kitus A. Gaudi kūrinius Barselonoje, atnešusius jam pasaulinę šlovę. Tai Casa Milla, Cassa Batllo, Palau Guell ir kt.
Dainuojantis fontanas. Barselona taip pat garsėja nuostabiais dainuojančiais fontanais, kuriuos 1929 m. pasaulinei parodai sukūrė katalonų inžinierius Karlosas Buigas. 1992 m., rengiantis olimpinėms žaidynėms, fontanai buvo atnaujinti. Tai fantastiškas vandens, spalvų ir muzikos šou, susiliejantis į pasakišką dermę. Daugiau nei 7 mlrd. įvairiausių formų ir spalvų kombinacijų, skambant populiariai klasikinei muzikai, suteikia labai daug teigiamų emocijų.
Gotikos kvartalas. Tikroji Barselonos širdis - Gotikos kvartalas (Barri Gotic), kurio centre Gotikinė katedra - didingas XIV a. pastatas. Navą supa 28 šoninės koplyčios su nuostabiais barokiniais altorių paveikslais. Nuo praėjusių amžių yra likusi tradicija šoninėse navose laikyti baltas žąsis. Tarp meno lobių katedroje yra viduramžių Katalonijos paveikslų. Šalia - karaliaus rūmai, kur Ferdinandas ir Izabelė sutiko K. Kolumbą, grįžusį iš kelionės į Naująjį pasaulį. Šiame kvartale Generaliteto rūmuose (Palau de la Generalitat) yra įsikūrusi Katalonijos autonomijos vyriausybė. Rūmai buvo pastatyti XIV a, ir iki šių dienų yra išlaikę gotikos elementų, pvz., koplyčia ir akmeniniai laiptai, kylantys į atvirą arkadinę galeriją.
Montjuic kalva. Žymioji Montjuic kalva - puiki vieta apžvelgti visą miestą iš viršaus. Ši vieta labai mėgstama dėl gausybės muziejų, meno galerijų, pramogų mugės ir naktinių klubų. Čia esantis ispaniškasis kaimelis (Pueblo Espanol) iliustruoja įvairių Ispanijos regionų architrektūrą. Šis kaimelis buvo sukurtas 1929 m. parodai, tačiau išliko populiarus iki šiol.
Las Ramblas. Las Ramblas - žymiausia Barselonos gatvė. Šio ilgo bulvaro pavadinimas kilęs iš arabiško žodžio rambla, reiškiančio kasmet išdžiūvančios upės dugną. Sakoma, jei pereisi ją visą iki pat jūros su jos rūmais, parduotuvėmis, kavinėmis, gatvės prekiautojais ir gyvomis skulptūromis, susidarysi puikų Barselonos gyvenimo vaizdą.
Korida. Vienas iš renginių, kiekvieną sekmadienį pritraukiančių tūkstančius ispanų Barselonoje ir visoje Ispanijoje, - bulių kova arba korida. Tai - spektaklis, kuriame išbandoma matadoro drąsa, ryžtas, judesių grakštumas ir tobulumas, o buliaus - ištvermė ir vikrumas. Korida simbolizuoja žmogaus viršenybę prieš gyvulį, proto pirmenybę prieš instinktus. Korida - tai trijų veiksmų tragedija, turinti prologą ir epilogą. Prologas prasideda, kai matadoras erzina bulių raudonu audeklu, vadinamuoju capa. Po to peonai nustumia bulių prie pikadorų. Pirmojo veiksmo metu pikadorai bado bulių ietimis geležiniais galais. Dūriai susilpnina gyvulio pečių raumenis. Antrajame bulius yra dar labiau susilpninamas, įbedus smaigčius į jo nugarą. Tai atlieka ietininkai, vadinamieji banderilleros. Trečiame etape matadoras suduoda mirtiną smūgį. Šios kovos epilogas - tai publikos įvertinimas. Pasižymėję arenoje matadorai gauna nugalėtojo buliaus ausį arba uodegą. Be to, žiūrovai savo prielankumą išreiškia mojuodami baltomis nosinaitėmis.
S. Dali muziejus. Teatro Museo Dali - lankomiausias muziejus Ispanijoje po Prado, žaisminga vieta, užimanti senąjį miesto teatrą. Muziejus buvo kuriamas pagal Salvadoro Dali sumanymą, jam pačiam vadovaujant. 24-iose muziejaus salėse eksponuojama S. Dali grafika, skulptūros, knygų iliustracijos, plakatai ir svarbiausia - paveikslai. Tobulai nutapytų daiktų košmariški deriniai, religinė ekstazė, Galos portretai, pilietinio karo iliuzijos, šiurpios alegorijos, keistai sujauktos žmogaus dalys vienus žavi, kitus stebina.
Skambant muzikai muziejaus vidaus kiemelyje lankytojus pasitinka keistos skulptūros languose ir juodas Dali šeimos kadilakas, kuriame galima pamatyti lietaus merkiamų keleivių siluetus. Čia pat galima apsilankyti neįprastame kambaryje, kurio baldai primena aktorės Major Vest veidą, pamatyti trimatės erdvės paveikslus. Šio muziejaus įkūrėjas S. Dali čia praleido paskutines savo gyvenimo dienas ir yra palaidotas kriptoje po stikliniu teatro - muziejaus kupolu. S.Dali - vienas žymiausių XX a. menininkų gimęs ir užaugęs Figere. Būdamas 15 metų, Salvadoras surengė pirmąjį savo paradą. Po studijų meno mokykloje Madride, domėjęsis kubizmu, futurizmu ir matematika, jaunasis menininkas apsistoja ties siurrealizmu ir tampa žymiausiu šios srovės dailininku. S. Dali vardas taip pat siejamas su rašymu ir filmų statyba.
Medo salos. Medos salos - mažas archipelagas, susidedantis iš 7 nedidelių salų ir keleto rifų. Tai unikali vieta, žavinti lankytojus nepakartojamo grožio povandeninio pasaulio augmenija ir gyvūnija. Čia aptinkama daugiau nei tūkstantis įvairiausių rūšių jūros augalų ir gyvūnų. Nelygus reljefas, smėlėtas ir vietomis uolėtas dugnas, karstinė įdubų bei tunelių kilmė nulėmė šių salų gamtos įvairovę. Šiuos gamtos turtus jau XVIII a. aptiko žvejai ir koralų medžiotojai, kurie praeitame amžiuje kėlė grėsmę gražiesiems Medos salų koralams.
Svarbią istorinę reikšmę salos įgijo XVIII a. Prancūzijos revoliucijos metu, kai prancūzai išdėstė čia savo karines pajėgas, bet buvo priversti šias žemes atiduoti anglams. Vėliau jas atgavę, iki 1890 m. kiekviename šalia esančiame miestelyje turėjo savo kariuomenės dalinių. Senojo švyturio vietoje 1930 m. buvo pastatytas naujas švyturys, veikiantis iki šių dienų. Nuo 1932 m. salų teritorijoje niekas nebegyvena. Dabar vieninteliai gyventojai - žuvėdros, kurių čia kartais būna apie 20000. Įspūdingas povandeninis pasaulis ir turtinga salų praeitis sudomins kiekvieną čia apsilankiusį.
Montserato vienuolynas. Montserato vienuolynas - seniausias benediktinių vienuolynas Ispanijoje, įsikūrės ant neįprasto, dantytojo Montserato kalno, kurio aukščiausia viršūnė siekia 1236 m. Montserato kalnas susidarė prieš 25 mln. metų. Slenkant amžiams kalnas įgavo fantastiškiausias formas. Dabar - tai švenčiausia Katalonijos vieta. Čia meldžiasi Montserato Dievo Motinai - Juodajai Madonai. Pasak legendos, 880 m. piemenys vienoje iš daugybės kalno olų surado nedidelę medinę Madonos statulėlę su kūdikėliu ant rankų. Supratę, kad statulėlė turi stebuklingų galių, žmonės bandė ją išsivežti iš tos olos, bet niekam nepavyko, nes kai tik jie tai bandydavo padaryti, statulėlė pasidarydavo tokia sunki, kad neįmanoma būdavo jos pakelti. 1025 m. čia buvo įkurtas vienuolynas, kuris labai nukentėjo per XVII a. karus, Napoleono okupaciją 1811 - 1812 m. ir per Ispanijos pilietinį karą 1936 - 1939 m.
Šiuo metu vienuolyno ansamblį sudaro renesansinė bazilika, gotikinis kiemelis, vienuolyno pastatai taip pat įrengti viešbučiai turistams, suvenyrų parduotuvės. Šiandien čia gyvena apie 80 benediktinių vienuolynų. Nuo XIII a. prie vienuolyno veikia berniukų choras, kurio auklėtiniai kasdien, išskyrus liepą ir rugpjūtį, gieda 13 valandos mišiose.
Montserato vienuolyno biblioteką sudaro apie ketvirtis milijono senų spaudinių ir rankraščių. Montserato muziejus - turtingas bažnytinių meno kūrinių, archeologijos radinių. Čia taip pat galima pakilti funikulieriumi į aukščiausią kalno viršūnę ir pasigrožėti nepakartojama apylinkių panorama. Montserato vienuolynas pritraukia tūkstančius žmonių kiekvienais metais, norinčių pabūti šioje stebuklingoje vietoje.
Ekskursijos Maljorkoje:
Apžvalginė ekskursija po salą. Slėniai, jūra ir kalnai - trys stichijos užvaldžiusios šią nuostabią salą. Šios ekskursijos metu tai atsivers prieš Jus. Tačiau besigėrėdami gamta sužinosite daugiau apie Maljorkos praeitį ir dabartį, susipažinsite su jos gyventojų kasdienybe, be to, galėsite fotojuostoje įamžinti tokių vaizdų, kurie, be jokios abejonės, ras deramą vietą Jūsų šeimos albume.
Tai viena gražiausių ir turiningiausių ekskursijų saloje. Dalį maršruto Jūs įveiksite autobusu, traukiniu ir kateriu, važiuosite plačiais slėniais, ilgais tuneliais, atsidursite vienoje spalvingiausių Maljorkos įlankų ir pakilsite aukštai į kalnus.
Pirma ekskursijos dalis vyksta senoviniame traukinyje, jungiančiame Palmą ir pajūrio miestelį Soljerį šiaurės vakarinėje salos dalyje. Geležinkelis išlikęs nepaliestas toks, koks buvo ir prieš 100 metų, – vienas kelias, mediniai vagonai su atviromis aikštelėmis ir siaurais suoliukais keleiviams. Traukinys kerta kalnų grandinę įspūdingu tuneliu, kurio sienos išklotos akmenimis, po to pateksite į „auksinį slėnį“, kuris taip vadinimas dėl daugybės čia augančių apelsinmedžių ir citrinmedžių. Pasibaigus šiam maršrutui, vyksite į spalvingą uosto miestelį Port de Soljerį, kur Jūs turėsite laiko pasivaikščioti, papietauti ar įsigyti suvenyrų, tarp kurių itin išsiskiria keramikos dirbiniai.
Po to pakilsite į nedidelio laivo denį, nuo kurio atsivers nuostabus vaizdas į neprieinamas uolas, paslaptingas įlankėles ir bangas, dūžtančias į uolėtus kalnus. Po 45 minučių Jūs atvyksite į paplūdimį, iš kur vingiuotu kalnų keliu, atveriančiu nenusakomo grožio peizažus, Jūs vyksite į vienuolyną – dvasinį Maljorkos centrą. Tai šventovė, įsikūrusi daugiau nei 500 metrų aukštyje virš jūros lygio, savo istoriją skaičiuojanti nuo XIII amžiaus. Ji virto tikra salos gyventojų maldų vieta ir būtent čia yra saugomas Dievo Motinos, Maljorkos globėjos, atvaizdas. Vienuolynas garsėja savo bažnyčios choru, kuris du kartus per dieną prieš Mergelės Marijos atvaizdą gieda giesmes.
Grįždami atgal Jūs aplankysite odos gamybos centrą, gerai žinomą ne tik Ispanijoje, bet ir visoje Europoje. Čia vienoje iš didžiausių gamyklų galėsite įsigyti avalynės ir kitų aukščiausios kokybės odos dirbinių labai nedidelėmis kainomis.
Drakono olos. Pabuvosite paslaptingose Drakono olose, žinomose nuo seniausių laikų. Čia Jūsų laukia neatskleistos piratų lobių paslaptys, pamatysite stalaktitų ir stalagmitų pasaulį, taip pat unikalų šviesos ir muzikos pasirodymą prie požeminio ežero.
Iš kurortinių zonų kelias iki olų, išsidėsčiusių Maljorkos rytuose, eina per centrinę salo lygumų dalį. Būtina sustoti – Manakoro miestelyje, nes tai antras pagal dydį Maljorkos miestas po Palmos. Čia yra baldų gamybos centras, tačiau tikrą populiarumą jam atneša čia įsikūrusi dirbtinių perlų gamykla „Majorica“. Taigi galėsite pamatyti visą perlų gamybos procesą, specialioje parduotuvėje įsigyti patikusius papuošalus.
Pačios olos yra kelyje iš Manakoro į uostamiestį Porto Kristą. Drakono olos – tai pačių žinomiausių Europoje požeminių olų grandinė. Jų pavadinimas siejamas su sena legenda, pagal kurią įėjimas į olas buvo saugomas drakono. Pagal čia atrastus piešinius ant olų ir keramikos fragmentus galima spręsti, jog šiose olose buvo lankytasi dar prieš Kristų. Šiandien olos dėl čia esančių nepaprastai gražių požeminių labirintų ir ežerų kasmet vilioja milijonus turistų. Tai viena iš ilgiausiai besitęsiančių saloje olų grandinių, kuri visiškai ištyrinėta buvo tik XIX amžiaus pabaigoje. Šiuo metu lankymui atidarytas 1 kilometro turistinis maršrutas.
Išskirtinis Drakono olų bruožas – šeši požeminiai ežerai. Pats didžiausias iš jų yra Martelis, po to Delisas ir Negro ežerai. Juose buvo aptikta anksčiau nežinoma mikroskopinių aklų vėžiukų rūšis. Martelio ežero apšvietimą sukūrė katalonų architektas Karlas Buigas, Dainuojančio fontano Barselonoje autorius. Nusileidę prie ežero Jūs tapsite nuostabaus pasirodymo, imituojančio aušrą žemės plutos gelmėse, liudininkais. Iš visiškos tamsos pradeda skverbtis silpna šviesa, laipsniškai užpildanti visą salę, o ramiu skaidriu ežero vandeniu plaukia laiveliai su muzikantais. Tai išteis nepamirštamas reginys!
Rand air pietinė salos dalis. Šios ekskursijos metu vyksite anksčiau turistams nežinomais maršrutais, tokiais kaip: Randos miestas ir trys šventyklos, La Cabrera draustinis ir Es Trenk paplūdimiai – kurie yra geriausi saloje.
Randos kalnų masyvas yra centrinėje Maljorkos dalyje. Pagrindinės šios vietovės įžymybės yra šventyklos Santuari de Nostra Senyora de Garcia, Santuari de Sant Honorat koplyčia ir Santuari de Cura šventykla. Jūs aplankysite pastarąją, įsikūrusią 548 metrų virš jūros lygio Puig de Cura vietovėje – čia atsiveria nuostabus vaizdas į visą salą.
Santuari de Cura šventykla tapo žinoma Ramono Llullio – rašytojo, filosofo, keliautojo ir misionieriaus, sukūrusio ypatingą filosofinę „lulizmo“ pakraipą, taip pat laikomo literatūrinės katalonų kalbos pradininku – dėka. 1273 metais Ramonas Llullis pasitraukė į Santuari de Cura šventyklą, kad galėtų medituoti, stebėti aplinką ir rašyti. Čia XV amžiuje buvo įkurta mokykla, skleidusi autoriaus idėjas, joje gyveno 150 mokinių. Vėliau ištuštėjusi šventykla buvo atstatyta ir 1913 metais perduota vienuolių pranciškonų nuosavybėn. Šiuo metu čia gyvena 4 vienuoliai, kurie kelių darbininkų ir savanorių padedami prižiūri šventyklą.
Nuo Randos kalno Jūs vyksite į piečiausią Maljorkos tašką – Ses Salines, netoli nuo čia yra turistinių laivų, kuriais galima aplankyti sausumos ir vandens draustinį Cabrera salyną, prieplauka. Šį nedidelį salyną sudaro 19 salų, kurių bendras plotas 1318 hektarų. Draustinio teritorijai priklauso ir šalia esantys vandenys, užimantys 8703 jūros hektarus. Cabrera sala yra pati didžiausia salyne. Čia galima apžiūrėti tvirtovę, muziejų, paminklą prancūzams ir švyturį, tačiau pagrindinis jos turtas, kaip ir viso draustinio, skaidrus ir neįtikėtino grožio įvairių atspalvių jūros vanduo, paverčiantis šią vietą rojaus kampeliu. Dėl aplinkos apsaugos Cabrera salos lankymas yra ribojamas – net ir rugpjūtį čia gali pabuvoti ne daugiau kai 300 žmonių per dieną.
Ekskursijos pabaigoje pabuvosite Es Trenc paplūdimyje – viename iš gražiausių Maljorkoje. Paplūdimys priskiriamas gamtos zonai, kurią saugo valstybė, čia negalima statyti viešbučių – saugomas pirminis grožis. Šiuo metu Es Trenc itin populiarus tarp Maljorkos gyventojų, be to, tai vienas pagrindinių salos nudistų pliažų.
Palma. Aplankysite Palma de Maljorką – salos sostinę ir patį gražiausią Balearų salyno miestą. Čia susipynė daugelio tautųir civilizacijų istorija bei kultūra, o architektūros paminklai harmoningai įsilieja į dinamišką šių dienų miesto ritmą. Neatsisakykite malonumo pasivaikščioti istorinio centro pėsčiųjų gatvelėmis, pabuvoti didingoje Palmos katedroje, įamžinti nepamirštamą miesto panoramą nuo Bellver tvirtovės ir asmeniškai susipažinkite salos gyventojų svetingumu.
Ir valdant maurams Palma buvo klestintis miestas su fontanais ir vėsiais kiemeliais. Pagrindinis išlikęs paminklas – katedra, kurią Chaimė I pastatė Medina Mayurqa mečetės vietoje.
Katedros statyba buvo baigta 1587 metais, tačiau po to dar daug kartų ji buvo perstatyta, o XX amžiaus pradžioje jos interjerą perdarė Antonio Gaudi. Katedros pastatas iškyla virš senosios Palmos įlankos. Jos ansamblyje ypatingo dėmesio nusipelno vienas pačių plačiausių pasaulyje skliautų – Capella de la Trinitat koplyčia, kurioje ilsisi Chaimės II ir Chaimės III palaikai. Čia ir karališkoji koplyčia Capella Reial, kurią 1904-1914 metais iš naujo suprojektavo Antonio Gaudi. Ypatingo dėmesio susilaukia įmantrus, taip pat Antonio Gaudi suprojektuotas, altoriaus kaldinto metalo baldakimas, į kurį įkomponuoti šviestuvai, gobelenai ir Nukryžiuotasis.
Palmos širdis – Passeig des Born bulvaras, kuriuo keliaujant į pietus galima išeiti prie Katedros ir maurų karalių rūmų Palau de l`Almudaina – juose šiuo metu veikia muziejus. Priešais muziejų įsikūręs gražus biržos La Llotja pastatas su aukštais langais ir ažūriniais XIV amžiaus akmens raižiniais. Vienas iš nuostabiausių Palmos statinių – Šv. Pranciškaus bazilika Basilica de Sant Francesc, grakšti gotikinė bažnyčia su nuostabia galerija ir barokiniu altoriumi. Apie arabiškąjį Palmos istorijos periodą primena X amžiaus arabiškos pirtys. Vyskupijos kieme yra įsikūręs muziejus, kuriame eksponuojama religinio meno kolekcija. Maljorkos muziejus Museu de Mallorca skirtas vietinei istorijai, menui ir architektūrai.
Maždaug 2,5 kilometro nuo Palmos centro, vakarinėje įlankos dalyje, įsikūrusi gotikinė Castell de Bellver pilis, pastatyta kaip karaliaus Chaimės II vasaros rezidencija. Apskrita forma teikia piliai dekoratyvinio kūrinio įspūdį, o palei centrinio kiemo perimetrą eina galerija su grakščiomis arkomis. Garsiausias Maljorkos kultūros centras – Menų centras „Fundacio Pilar i Joan Miro“, įkurtas po Joano Miro mirties 1982 metais jo buvusioje studijoje ir name. Nuostabus miesto centre esantis pastatas dažnai vadinamas "Alebastro tvirtove", o jį suprojektavo architektas Rafaelis Moneo. Čia Miro studija su nebaigtais darbais, nuolatinė dailininko paveikslų ekspozicija, biblioteka, konferencijų salė ir parduotuvė.
Valldemossa, La Granja. Visai tikėtina, kad apsilankymas Valldemossa mieste ir La Granja dvare padės Jums suprasti, kodėl tiek daug garsių žmonių poilsiui renkasi Maljorką arba čia perkasi vilas ir namus, kur įkvėpimo sėmėsi Frederikas Šopenas ir Žorž Sand, Rubenas Dario ir Migelis Unamuno ir daugelis kitų garsenybių. Maljorka nuo seno viliojo meno žmones, o to priežastis – palankus klimatas ir nuostabi gamta, nuteikianti kūrybai.
Valldemossa – spalvinga kalnų gyvenvietė. Čia daugybė akmeninių namų, prisiglaudusių vingiuotose gatvelėse. Pagrindinę vietą mieste užima kartuziečių vienuolynas, įkurtas 1399 metais karališkuose rūmuose. Vienuoliai kartuziečiai čia gyveno iki 1835 metų, vėliau vienuolynas perėjo į privačias rankas – vienuolyno ansamblis, išskyrus bažnyčias, atiteko devyniems skirtingiems savininkams.
Aplankysite neoklasicistinio stiliaus bažnyčią – nuo jos driekiasi dengta galerija, vienas iš seniausių vienuolyno statinių, vedančių į kartuziečių vaistinę. Po to aplankysite sodą ir kambarius – vienuolyno prižiūrėtojo celę, koplyčią, biblioteką, audiencijos salę ir miegamąjį. Čia surinkta istorinis ir meninis kartuziečių palikimas, leidžiantis išsamiau pažinti vienuolių gyvenimą. 2 ir 4 numerio celėse Jūs rasite dokumentus ir daiktus, susijusius su šiame vienuolyne gyvenusiais Frederiku Šopenu ir Žorž Sand (1838 metų žiemą), asmeninius garsaus kompozitoriaus ir jo palydovės daiktus. Karaliaus rūmuose galėsite pasiklausyti nedidelio Šopeno kūrinių koncerto.
Pasivaikščioję Valldemossa gatvėmis, Jūs vyksite į netoliese įsikūrusį La Granja dvarą, žinomą dar nuo Romos valdymo laikų. Kai Chaimė I užkariavus Maljorką, sala buvo padalyta į keturias dalis, ir viena iš jų priklausė grafui, įsikūrusiam šiame dvare. 1239 metais grafas La Granja perdavė vienuoliams cistersams, kurie čia įkūrė savo vienuolyną, veikusį 200 metų, po to dvaras pateko į privačias rankas.
Šiuo metu La Granja galima lankytis ir jos teritorijoje veikia etnografinis muziejus. Ekskursijos metu susipažinsite su tipiškais salos gyventojų žemės ūkio darbais, aplankysite grafo dvarą, jaukius kiemelius ir garsius sodus. Čia Jūs pamatysite, kaip dirba amatininkai, galėsite paragauti vietos vyno, taip pat pamatysite tradicinius Maljorkos šokius.
Šou “Son amar”. Nepamirštamas spektaklis, kuris taps vienu ryškiausių prisiminimų apie atostogas saloje. Ispaniškais baletas, Venecijos karnavalas, šiuolaikinis baletas, akrobatiniai numeriai ir daugelis kitų pasirodymų neleis Jums nė minutės nuobodžiauti. Visai nebūtina vykti į Las Vegasą, kad pamatytumėte nuostabų reginį, kuris sužavės aukštu atlikėjų lygiu su šiuolaikine muzikos ir šviesos technika.
Son Amar – tai keista vietovė, įsikūrusi žemės ūkio rajone, gamtos prieglobstyje. Pavadinimas kilęs nuo pirmojo savininko vardo – dono Chuano Amaro. Daugiau nei keturis amžius dvaras vertėsi išskirtinai žemės ūkiu, kol XX amžiaus 7-ajame jo neįsigijo Segi Kulom šeima. Būtent nuo šio momento Son Amar virto magiška vieta.
Tarp migdolų ir apelsinmedžių už šių sienų slepiasi viena iš geriausių Europos koncertų salių, kurioje įrengta naujausia technika, galinti garantuoti aukščiausią muzikos ir šviesos lygį – tiesiog persikelsite į visiškai kitokį pasaulį. Štai jau 43 metus čia vyksta turistai iš viso pasaulio.
Prieš šou Jums bus pasiūlyta vakarienė iš tradicinių Maljorkos patiekalų, kurios vienas pagrindinių – ant žarijų kepta mėsa. Galėsite pasirinkti ir brangesnį paslaugų paketą, kuriame numatytos geriausios vietos žiūrovų salėje – meniu Platinum ir Gold.
Svarbūs adresai:
Lietuvos Respublikos Ambasada Ispanijoje
C. Fortuny 19
28010 Madrid, Spain
Tel.: +34913102075, faks.: +34913104018
|