Kada geriausia vykti (klimatas):

Islandija yra subarktinėje klimato juostoje. Salos pakrantėse vyrauja švelnus jūrinis klimatas. Žiemos čia šiltesnės negu Lietuvoje. Tačiau atokiau nuo krantų, salos viduryje krantų, salos viduryje – šalta. Ten daug ledynų, kurie užima dažnai didelius plotus.

Istorija:

Manoma, kad pirmieji Islandijos gyventojai buvo airių vienuoliai, atsikėlę čia apie 800 metus. IX amžiaus pabaigoje bei X amžiuje čia atsikėlė norvegų vikingai. 985 m. dėl nužudymo iš salos buvo ištremtas Erikas Rudasis. Išplaukęs į vakarus jis atrado Grenlandiją. Eriko Rudojo sūnus Leifas 1000-aisiais metais kaip manoma atrado Ameriką ir pavadino ją Vinlandu. 300 metų Islandija buvo nepriklausoma, o 1262 m. tapo Norvegijos dalimi. Formaliai sala buvo Norvegijos kolonija iki 1814 metų, o vėliau – Danijos priklausoma teritorija.1918 metais Islandija įgijo suverenitetą. Po to, kai 1940 balandžio 9 d. Vokietija okupavo Daniją, Altingas nusprendė, kad Islandija turi tapti nepriklausoma, nors formaliai nepriklausomybė nebuvo paskelbta. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos salą okupavo britai ir amerikiečiai, siekdami neleisti salai patekti į vokiečių rankas. 1944 metais Islandijai suteikta pilna nepriklausomybė.Po Antrojo pasaulinio karo Islandija tapo NATO nare, tačiau į Europos Sąjungą niekada nestojo. Tarp 1958 ir 1976 m. tarp Islandijos ir Jungtinės Karalystės vyko net trys „menkių karai“ dėl menkių žvejybos teisių.Islandija, tuometinio užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hannibalssono iniciatyva, buvo pirmoji valstybė, 1991 m. pripažinusi atsikūrusių Baltijos valstybių nepriklausomybę.

Geografija:

Islandijos Respublika – nedidelė valstybė, įsikūrusi to paties pavadinimo saloje, esančioje Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje. Sala yra virš tektoninių plokščių sandūros ir karštojo taško, todėl joje yra nemažai ugnikalnių.

Politika ir šalies valdymas:

Islandija yra demokratinė parlamentinė valstybė. Seniausią pasaulyje parlamentą – Altingą – sudaro 63 nariai, renkami tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams.

Ekonomika:

Islandija – viena turtingiausių pasaulio šalių. Ekonomika istoriškai labai priklausė nuo žvejybos, kuri iki šiol sudaro apie 40% viso eksporto ir 8% darbo vietų. Neturėdama gamtinių išteklių, šalis ekonomiškai priklausoma nuo besikeičiančių žuvies kainų. Paskutiniu metu vystoma turizmas ir kitos paslaugos, technologijos, energetika ir kitos pramonės šakos, kurios sumažino žvejybos įtaką ekonomikai. Žemdirbystė – bulvės, žalios daržovės, aviena, pieniniai produktai.

Maistas:

Kaip ir daugumoje šiaurinių šalių, tradicinė islandų virtuvė nenaudoja daug daržovių, prieskonių ir šviežių produktų. Saulės Islandijoje nedaug, todėl dauguma patiekalų yra iš sūdytos mėsos, žuvies ir konservuoto maisto. Vienas iš tradicinių patiekalų – hakarl. Jis gaminamas iš ryklių mėsos, kuri laikoma rūsy apie tris mėnesius. Kitas pavyzdys yra specialus patiekalas, paruoštas iš virtos avies galvos.
Populiariausia mėsa yra ėriena, kurie čia sveiki ir aukštos kokybės. Garstyčios yra įtrauktos į įvairius receptus - troškinius, virtus patiekalus, troškintą maistą. Vienas iš nacionalinių patiekalų yra rūkyta ėriena. Šis patiekalas vadinamas hangikjot. Paukštiena ir žvėriena taip pat populiari, ypač vištiena, antiena ir kalakutiena.

Alkoholiniai gėrimai:

Brenivinas (isl. brennivín) - Islandijos alkoholinis gėrimas, laikomas šalies ženklu. Brenivinas gaminamas iš rauginamo bulvių minkštimo, gardinamas kmynų sėklomis. Kartais vadinamas juodąja mirtimi.

Šventinės ir nedarbo dienos:

Sausio 1 – Naujieji Metai, gegužės 1 – Darbo diena, birželio 17 – Nepriklausomybės diena (1944), gruodžio 24 – Kūčios, gruodžio 25 – Pirmoji Kalėdų diena, gruodžio 26 – Antroji Kalėdų diena, gruodžio 31 – Naujųjų metų išvakarės, Didysis ketvirtadienis (kilnojama data), Didysis penktadienis (kilnojama data), Velykų sekmadienis (kilnojama data), Velykų pirmadienis (kilnojama data).

Gyventojai:

Gyventojų Islandijoje yra apie 300 000. Didžioji dalis Islandijos gyventojų yra skandinaviškos kilmės. Nutolusi salos padėtis ilgą laiką ribojo migraciją. Dėl to genetiškai Islandijos gyventojai yra labai artimi.

Kalba:

Kultūriškai ir kalbiškai islandai priklauso skandinavams, islandų kalba yra viena iš skandinavų kalbų.

Religija:

Pagrindinė religija – liuteronizmas, kuris yra ir valstybinė Islandijos religija (89,4% gyventojų save laiko liuteronais).

Pinigai:

Islandijos valiuta – Islandijos krona.

Patarimai keliaujantiems:

Pasiimkite aprangą išvykai į nacionalinius parkus: batus rantuotu, neslystančiu padu, sportinius batelius, šiltas vilnones kelnes, lengvą vėjo neperpučiamą kostiumą (striukines kelnes), šiltą striukę, vilnonį šiltą megztinį, vilnones pirštines, vilnones kojines, šiltą kepurę.

Sveikata:

Privalomų skiepų nėra, tačiau pasisaugokite atšiauraus klimato. Šiltai apsirenkite, turėkite atsarginių drabužių.

Telefonas:

Šalies tel. kodas 354.

Dokumentai ir vizos:

Vizos, vykstant į Islandija, nereikia.

Šalies specifika:

Islandija - miniatiūrinė šalis. Čia dideli tik kalnai, geizeriai ir kriokliai. Po Islandija praeina tektoninis lūžis, todėl ji išsiskiria vulkaniniu aktyvumu. Ugnikalniai islandams ne tik bėdos pridaro. Tingveliras - kalvotas laukas netoli Reikjaviko, Islandijos kulto ir istorijos centras. Takelis lauke tarnavo religinėms procesijoms. Čia vyko pirmieji islandų parlamento – Altingo susirinkimai. Šis parlamentas laikomas pirmuoju Europoje.
Patys nekalčiausi vulkaniniai reiškiniai saloje – geizeriai. Geizerių laukas Islandijoje laikomas didžiausiu pasaulyje. Pats aktyviausias – Strokuro geizeris. Islandijoje per 120 ledynų, daugybė ežerų ir upių, ugnikalnių ir karštųjų šaltinių. Ant balto sniego laukų vėtra kartais paberia vulkaninių pelenų. Tada ledynai ir plaukiojantys ledkalniai mirtinai papilkėja. Laimei, šiltoji Golfo srovė neša savo vandenis nuo pačios Floridos ir neleidžia salai pavirsti ledynų dykuma. Niekur Europoje nėra tokių galingų ir gražių krioklių kaip Islandijoje. Islandijoje per metus tebūna tik trys saulėtos dienos! Tomis retomis akimirkomis, kai per debesis išlenda saulė, sala pasikeičia – absoliučiai skaidriame ore tarytum didžiuliai kristalai spindi ledynų viršūnės. Arktinė diena saloje tęsiasi nuo gegužės iki rugpjūčio. Šilčiausiomis vasaros dienomis temperatūra pakrantėje pakyla iki 15°C. Lengvos suknelės, marškinėliai trumpomis rankovėmis – ne Islandijai.
Jūroje ir kalnuose, kriokliuose ir ugnikalniuose Islandijoje gyvena dievai, elfai, milžinai. Islandai ilgiau nei kitos skandinavų tautos liko ištikimi seniesiems savo dievams.

Viešbučių specifika:

Viešbučiai, aptarnavimo tarnybos ir šiuolaikiniai patogumai Islandijoje yra tokie geri, kaip ir likusioje Vakarų Europos dalyje.

Gyventojų būdo bruožai:

Islandai labai vertina nepriklausomybę ir kultūrinį išskirtinumą. Islandai didžiuojasi vikingų kilme ir islandų kalba.

Lankytinos vietos:

Aplankykite Reikjaneso pusiasalį, pasigrožėkite pasaulinio garso Žydrąja lagūna (Blaa Lonid). Tai – neįtikėtinai melsvos spalvos garuojantis vanduo iš 1000 m gylio žemės gelmių. Savitos architektūros Halgrimo bažnyčia - aukščiausias statinys Islandijoje. Verti dėmesio miesto katedra, parlamentas „Altingi", paminklas Amerikos atradėjui islandui Leifui Eriksonui, garsioji vandens saugykla „Perlanas", miesto panorama. Negali likti neapžiūrėti Almanagjau lūžis (paprasto žmogaus plyšys) ir Oksaros (kirvio) upė. Įspūdingas Gulfosso krioklys pakerės kiekvieną. Islandijoje pastatytas paminklas mergaitei, išgelbėjusiai krioklį nuo planuotos čia pastatyti vandens jėgainės. Glymur krioklys – tai aukščiausias krioklys Islandijoje (196 m), garmantis į siaurą kalnų tarpeklį. Husafell apylinkėse yra Barna (Vaikų krioklys) ir Hraun krioklys. Tai unikalūs kriokliai, susiformavę tekėjusios ir sustingusios lavos pakraštyje. Šie kriokliai laikomi vienais gražiausių Islandijoje. Lankytinas ir Grabrok krateris. Myvatno ežeras - dažnų žemės drebėjimų ir ugnikalnių kraštas. Pamatysite karštąsias versmes, fumaroles, įvairios formos pseudo ugnikalnių kraterius. Pamatysite Godafossą (Dievų krioklys), Fjallabak gamtos rezervatą. Seljalandsfossas – tai vienas iš nedaugelio krioklių, kurį galima apeiti ir patirti gaivų dušą. Nuvykite į Skogarą, kuriame apžiūrėsite vieną iš labiausiai fotografuojamų Islandijos krioklių Skogafossą. Apipintas legendomis krioklys saugomas valstybės. Įspūdinga jūros pakrante vykite iki piečiausio salos taško - Dyrholaey - įspūdingos sustingusios lavos uolos. Ji susidarė povandeninio ugnikalnio išsiveržimo metu.

Svarbūs adresai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA DANIJOS KARALYSTĖJE IR ISLANDIJOS RESPUBLIKAI
Bernstorffsvej 214
DK-2920 Charlottenlund
Copenhagen, DENMARK
Tel.+45 39 636 207
Faks.+45 39 636 532
E-paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą