Kada geriausia vykti (klimatas):
Indijoje ryškūs trys sezonai: vasara, žiema ir musoniniai lietūs. Geriausia kelionę planuoti sauso ir vėsaus sezono metu, t. y. žiemą (maždaug nuo spalio iki balandžio mėnesio). Goa klimatas tropinis, vasarą būna 30–37 laipsniai karščio, žiemą žemiausia temperatūra – 20 laipsnių šilumos. Geriausia vykti atostogauti spalio – balandžio mėnesiais.
Istorija:
Seniausi žinomi žmonių gyvenimo Indijoje pėdsakai yra akmens amžiaus olų piešiniai Madhja Pradeše. Seniausios žinomos nuolatinės žemdirbių gyvenvietės atsiranda prieš 9000 metų. Tuomet Šiaurės Vakarų Indijoje užgimusi vad. Hakros keramikos, arba Mergarcho kultūra ilgainiui transformavosi į Harapos („Indo slėnio“) civilizaciją (~3100-1900 m. pr. m. e.). Daugumos indų iki šiol išpažįstamas induizmas atsirado iš vedinės (senovės indoarijų) ir Šiaurės Indostano aborigenų (neindoarijų) kultūrų sąveikos. I tūkstm. pr. m. e. II pusėje suklestėjo dvi vedizmo atžvilgiu heterodoksinės religijos – džainizmas ir budizmas. Tuo pat metu Šiaurės Rytų Indostane daugelio nepriklausomų karalysčių vietoje iškyla Maurjų imperija. Vėlesnis Guptų dinastijos laikotarpis istorikų laikomas Indijos „Aukso amžiumi“. Tuomet globojami įvairių valstybių imperatorių bei karalių Indijoje klestėjo menai, matematika, architektūra, astronomija, religinė filosofija. „Brandžiaisiais“ Viduramžiais didžioji Indijos dalis buvo valdoma Delio sultonų, nuo XVI a. – Mogolų dinastijos imperatorių. Dėl Indijos karalysčių susiskaldymo atvykę portugalų, prancūzų ir anglų pirkliai rado palankias kolonizacijai sąlygas. Praktiškai visa Indija pateko į Anglijos imperijos sudėtį. Anglijos kolonizacijai buvo priešinamasi – žymiausias yra 1857 m. sipajų sukilimas. Po sukilimo Indijoje ėmė stiprėti nepriklausomybės judėjimas. 1947 m. rugpjūčio 15 d. Indija gavo pilną nepriklausomybę ir tapo sekuliarine respublika. Po nepriklausomybės Indija kariavo keturis karus su savo kaimynais. Nuo 1975 m. iki 1977 m. premjerministrė Indira Gandi paskelbė „Nepaprastąją padėtį“, buvo sustabdytos piliečių teisės, suimami ir be teismo kalinami civiliai gyventojai. 1998 m. dykumoje Indijos vyriausybė susprogdino penkias kovines branduolines galvutes, taip patvirtindama savo kaip branduolinės valstybės statusą. 1999 m. Indija mobilizavo ir permetė savo karines pajėgas į Kašmyrą, siekdama išstumti musulmonų teroristus (kartais vadinami partizanais, nes siekia Kašmyro nepriklausomybės), remiamus Pakistano.
Geografija:
Indija savo plotu užima septintąją vietą pasaulyje ir pagal plotą. Ji ribojasi su Pakistanu, Kinija, Mianmaru, Bangladešu, Nepalu, Butanu, Afganistanu, Indiją skalauja Indijos vandenynas. Šiaurinėje ir šiaurės rytuose Indijos sienas supa aukščiausias pasaulio Himalajų kalnynas. Likusi šiaurinė, rytinė ir centrinė dalys priklauso Indo - Gango lygumai. Vakaruose, pasienyje su Pakistanu, driekiasi Tharo dykuma.
Politika ir šalies valdymas:
Indija yra didžiausia demokratinė pasaulio valstybė, valdoma daugiapartinės sistemos atstovų. Prezidentas yra vyriausiasis kariuomenės vadas ir turi svarios įtakos Ministrų Tarybai. Iš viso Indija turi 25 valstijas ir 7 valstijų sąjungas. Kiekviena valstija turi savo atstovą Ministrų kabinete, be to, prezidentas skiria po vieną savo atstovą kiekvienai valstijai.
Ekonomika:
Indija yra antra pagal dydį pasaulio valstybė ir turi milžinišką potencialą. Indijos ekonomika auga po 6% kasmet, sparčiai vystosi modernios industrijos, Interneto, telekomunikacijų bei kompiuterijos sritys, aptarnavimo sfera, amatai, žemės ūkis. Pagrindiniai žemės ūkio produktai: ryžiai, kviečiai, medvilnė, džiutas, arbata, cukranendrės, bulvės; auginamos avys, ožkos. Pagrindinė pramonė: tekstilės, chemijos, plieno, cemento, maisto, transporto įranga, IT.
Maistas:
Indijoje beveik 98 % Indijos gyventojų yra vegetarai. Indijoje nėra vieno nacionalinio patiekalo. Maistas skirtingas kiekviename regione. Dėl naudojamų tūkstančių prieskonių, daugelis patiekalų labai aštrūs. Daugelis patiekalų iš daržovių ar vaisių, nes daugelis indų yra vegetarai ir mėsos produktų nevartoja. Restoranuose ar kavinėse galima užsisakyti mėsiškų patiekalų, tačiau mėsos pasirinkimas bus menkas. Iš mėsos patiekalų galėsite ragauti vištieną ar avieną, nes Jautis yra šventas gyvūnas, o kiaulienos musulmonai nevartoja.
Alkoholiniai gėrimai:
Vartoti alkoholį viešose vietose draudžiama, bet restoranuose ir kavinėse alkoholis legaliai parduodamas. Alkoholis neparduodamas nacionalinių švenčių dienomis. Indijoje gausu vietinės gamybos alkoholio, ypač alaus. Goa vietovėje iš anakardžių riešutų vaisių ir kokoso gaminamas tradicinis gėrimas „Feni“.
Šventinės ir nedarbo dienos:
Indijoje, daugiakultūrėje bei daugiareligėje šalyje, švenčiamos įvairių religinių tradicijų ir etninių grupių šventės. Visiems bendros šventės yra trys: Nepriklausomybės diena, Respublikos diena ir Gandhi Džajanti (Mahatmos Gandžio gimtadienis). Kitos populiarios, dažniausiai induistinės, šventės yra Divali, Ganeš aturthi, Holi, Ugadi, Dussehra ir Sankranthi/Pongal.
Laikas:
Laiko juosta Indijoje UTC+5:30. Vasaros laikas netaikomas. Lenkia Lietuvos laiką +3,5 val., vasarą +2,5 val.
Gyventojai:
Indijoje gyvena virš 1, 1 milijardo gyventojų (antra pagal gyventojų skaičių šalis pasaulyje).
Kalba:
Šiaurinėje šalies dalyje daugiausia kalbama indoarijų kalbomis (~ 74 %), pietuose paplitusios dravidų kalbos (~ 24 %). Hindi ir anglų kalbos įteisintos kaip oficialios Indijos šalies kalbos.
Religija:
Apie 81 % indų išpažįsta induizmą, Induizmo religija pasižymi tuo, kad neturi vienintelės religinės knygos ar tik vieno Dievo, kiekviena bendruomenė gali rinktis iš tūkstančių dievų, pusdievių, nimfų ir pasirinkti tas religines vertybes ir tiesas, kurios jiems labiausiai tinkamos ir priimtinos.
Darbo valandos:
Dauguma parduotuvių dirba 10.00–18.00/19.30 val. Pietūs būna 13.00–14.00 val. Mažosios parduotuvėlės dirba iki vėlumos. Didelėse parduotuvėse kainos fiksuotos, bet mažose parduotuvėse ir turguose derybos galimos ir mielai priimtinos.
Pinigai:
Indijos nacionalinė valiuta Indijos rupija (INR). Daugelis prabangesnių parduotuvių, prekybos centrų, restoranų, viešbučių priima atsiskaitymams kreditines korteles. Labiausiai paplitusios yra Visa, Master Card, American Express, Diner's Club kortelės. Išvežti ar įsivežti rupijas į Indiją, ar iš jos yra draudžiama.
Pirkiniai lauktuvėms bei suvenyrai:
Prieskoniai, arbatos, šilkas, tikri perlai, rankų darbo kilimai, saldumynai, egzotiški papuošalai. Turistų lankomose vietose galima įsigyti ir kitus, su vietinėmis tradicijomis susijusius suvenyrus.
Transportas:
Šioje šalyje puikiai išvysta transporto infrastruktūra. Daugelis indų, dėl esančių didelių šalies atstumų priversti keliauti. Kiekvieną dieną didieji orlaiviai skraidina Indijos gyventojus į įvairius Europos miestus. Indija turi puikiai išplėtotą geležinkelių tinklą. Traukiniais keliauja didelė Indijos gyventojų dalis. Traukinių vagonai skirtingų kategorijų: pirmos, antros ir trečios klasės. Gali būti su miegamosiomis ar tik su sėdinčiomis vietomis. Labai svarbu žinoti traukinio numerį ir tikslią kryptį, ar galutinį sustojimą, nes neretai pasitaiko traukinių vėlavimų, kurie važiuodami kelis šimtus kilometrų dažnai stoja tarpinėse sustojimuose. Jei tektų laukti Indijos traukinių stotyse, būkite atsargūs su kišenvagiais ir išmaldos prašančiais žmonėmis. Kita transporto priemonė yra „rikša", tai žmogaus valdomas dviratis su vežimėliu keliautojams. Ši transporto priemonė yra viena pigiausių transporto priemonių Indijoje, tačiau ir maršruto ilgis yra vienas trumpiausių. Norint labiau pažinti šalį būtina įsėsti į „autorikšą", kurią, ją žmonės paprasčiau vadina „Tuk - tuk". Tai - triratė, auto-velomobilio transporto priemonė, kurią valdo vairuotojas. Autobusai - pigiausia transporto priemonė Indijoje, kainos čia fiksuotos.
Patarimai keliaujantiems:
Patariama nešioti galvos apdangalą, akinius nuo saulės, odą tepti apsauginiais kremais. Nebūkite per ilgai (ypač per pietus) atviroje saulėje, nes galite nudegti odą. Stenkitės valgyti tik termiškai apdorotą maistą, venkite šviežių salotų, nes jos gali būti praplautos čiaupo vandeniu, prašykite nedėti ledukų į gaiviuosius gėrimus, nes jie taip pat gali būti sušaldyti iš čiaupo vandens.Verčiau nevalgykite gatvėse gaminamo ir parduodamo maisto, negerkite cukranendrių sulčių argatvėse parduodamo vietinės gamybos alkoholio. Goa populiarusis „Feni“ gatvėje gali būti pagamintas nesilaikant visų reikalavimų ir būti nuodingas. Kišenvagiai Indijoje tokie miklūs, kad galite nepajusti, kaip nukirps rankinės ar dokumentų laikiklio virvutę. Patariama apsidrausti ne tik nuo nelaimingų atsitikimų bei galimų būtinų medicinos išlaidų, bet ir nuo dokumentų, pinigų ir bilietų praradimo. Patariama paso bei vizos kopiją ir bent 100 dolerių laikyti atskiroje vietoje nuo kitų daiktų. Moterims nepatartina vaikščioti vienoms tamsiu paros metu. Apnuogintos kojos ar pečiai, atviras alkoholio vartojimas, rūkymas, garsus juokas ir drąsios diskusijos gali būti suprastos kaip nedviprasmiškas kvietimas susipažinti artimiau. Galite sulaukti nesubtilaus ir aktyvaus dėmesio. Daugelyje šventyklų fotografuoti draudžiama. Sekite įspėjamuosius ženklus. Nesirenkite netinkamai. Lengvi, ploni natūralių medvilnės ar lino audinių drabužiai leis geriausiai jaustis tropikų klimato sąlygomis. Venkite kūno formas išryškinančių drabužių. Į tai ypač reiktų atsižvelgti lankantis šventyklose ar maldos namuose. Patartina nusiauti batus, pridengti galvas šaliu ar skarele, nedėvėti šortų ar trumpų sijonų.Iš vyrų tikimasi, kad jie nevilkės šortų ir neapsinuogins viršutinės kūno dalies, o vilkės bent marškinėlius trumpomis rankovėmis. Jei važiuojate žiemą ir ketinate keliauti į Indijos šiaurę, turėkite šiltų drabužių, striukę, nes čia gali būti labai vėsu (5 ar 10 laipsnių šilumos). Daug kur nėra centrinio šildymo. Indai gamina daug patiekalų, kurie valgomi rankomis. Jei valgysite rankomis, viską imkite tik dešine ranka. Apskritai galioja nerašyta „dešinės rankos“ taisyklė. Sveikintis, rodyti į kitą žmogų, valgyti, gerti priimta dešine ranka. Nusiauti batus, plauti kojas, rūpintis asmenine higiena, nešti šiukšles ir pan. – kairiąja. Einant į šventyklas ar indų namus dažniausiai reikia nusiauti batus (jei abejojate, klauskite). Visiškas nuogumas paplūdimiuose uždraustas. Moterims degintis be viršutinės bikinio dalies oficialiai neuždrausta, bet nepatartina. Galite susilaukti įkyraus ir netaktiško dėmesio.
Arbatpinigiai:
Arbatpinigių, arba „baksheesh“, nors nedidelių, laukia visi, kas jus aptarnauja: masažuotojai, taksistai, nešikai, durininkai. Palikęs bent 10 rupijų būsite laukiamas svečias kitą kartą. Padavėjams restoranuose, jei nepažymėta, kad arbatpinigiai įtraukti į sąskaitą, paliekama maždaug iki 10% nuo sumos.
Sveikata:
Privalomų skiepų keliautojams nėra.
Vanduo:
Būnant Indijoje privalu vartoti tik geriamą vandenį parduodamą užsuktuose buteliuose su gamykliniu lipduku ar spaudu. Jei jus parduotuvėse vaišintų geriamu vandeniu, įsitikinkite, jog butelis buvo užsuktas, nes gali pasitaikyti atvejų, kai į panaudotus plastikinius butelius gali būti įpiltas vanduo iš krano. Baruose, restoranuose ar kavinėse nevartokite sušaldytų ledukų, vėl dėl tos pačios priežasties, jog prieš sušaldymą vanduo galėjo būti įpiltas iš čiaupo.
Elektra:
Elektra Indijoje yra 220 voltų. Norint prisijungti prie rozetės reikalingas trišakis adapteris.
Telefonas:
Indijos šalies kodas yra 91. Platus telefonų automatų tinklas, pažymėtas geltonai, leis paskambinti į bet kurią šalį. Skambinant iš Indijos į Lietuvą reikia rinkti: 00 + 370 + miesto kodas + abonento numeris.
Dokumentai ir vizos:
Lietuvos piliečiams vykstantiems į Indiją, reikalinga viza. Indijos viza įforminama Varšuvos konsulate, likus ne mažiau, nei trims savaitėms iki išvykimo.
Šalies specifika:
Pirmas įspūdis išlipus iš lėktuvo – karštis, dulkės, ryškios spalvos, prieskonių ir smilkalų kvapai, triukšmas ir chaosas. Turės praeiti šiek tiek laiko, kol pradėsite per chaoso šydą matyti įspūdingą gamtos ir architektūros grožį. Elegantiški Himalajų kalnai snieguotomis viršūnėmis ir prabangūs maharadžų rūmai, dykumos ir vandens kriokliai, šventoji upė Gangas, priėmusi daugybės mirusiųjų pelenus ir nuplovusi pačias sunkiausias nuodėmes, bei pačios naujausios technologijos, nesuvokiama prabanga ir visiškas skurdas. Vieni čia atkeliauja ieškodami dvasingumo ir nustemba radę vieną iš materialistiškiausių visuomenių pasaulyje, kiti atvyksta pamatyti egzotikos, o atranda anksčiau nepatirtą ryšį su savimi. Vos vieną kartą čia apsilankę jūs galite pamilti Indiją, galite jos nekęsti, tačiau jūsų pasaulio suvokimas jau niekada nebus toks kaip buvęs. Indija yra milžiniška. Jos masteliai įspūdingi. Indija vystosi neįtikėtinu greičiu. Ten, kur prieš tūkstantmečius gyveno Buda, šiandien yra antroji pasaulyje pagal stiprumą ir išsivystymą Interneto bei kompiuterinių technologijų pramonė. Šalis turi savo pasaulio palydovus kosmose ir atominio ginklo pramonę. Indija – tai stulbinančių kontrastų šalis. Garsūs ir sėkmingi pasaulyje verslininkai milijardieriai, pačios naujausios kompiuterinės technologijos ir tuo pat metu daugybė namų be vandens ir kanalizacijos, milijonai beraščių moterų, vargšų, luošų išmaldos prašytojų (dažnai tai vaikai, kuriems nuo pat gimimo skirtas toks likimas, nes jie gimė žemiausioje visuomenės kastoje). Maharadžų rūmai apstulbins prabanga, turtinga architektūra, brangakmeniais ir milijonais detalių, kurių kiekviena rankų darbo. O kaimuose matysite paprastutes trobeles, suręstas iš vietinio molio, karvių mėšlo ir šiaudų. Erotika oficialiai uždrausta, bet jei užeisite į šventyklas, pamatysite daugybę atviru jausmingumu alsuojančių skulptūrų iš dievų bei deivių gyvenimo. Indija gali sužavėti, o gali pasirodyti atgrasi ir nepriimtina. Bet faktas, kad ji kitokia: ypatinga, paslaptinga, marga ir savita. Religijų, kultūrų, tradicijų skirtumai, ypač lyginant su mumis, europiečiais, yra tokie dideli, kad kartais sunku net suvokti. Kas indams atrodo natūralu ir priimtina, mus gali šokiruot. Ir atvirkščiai, kas mums yra savaime suprantama, indą gali mirtinai įžeisti. Alinantis karštis, triukšmas, dulkės ir prakaitas leis jums pajusti realaus gyvenimo skonį.
Viešbučių specifika:
Goa yra daug įvairių kategorijų viešbučių. Šiaurinėje Goa daugiausia sukoncentruoti žemesnės kategorijos ekonominiai viešbučiai, tačiau čia daugiau pramogų, vyksta intensyvus naktinis gyvenimas, veikia daug restoranėlių, barų, parduotuvių. Šią Goa dalį galima rekomenduoti tiems, kurie nori laiką leisti ne tik viešbutyje, bet ir už jo ribų. Pietinė Goa yra skirta ramaus poilsio mėgėjams. Čia įsikūrę daug aukštesnių standartų ir kokybiškesnių viešbučių. Indijos viešbučiai kategorizuojami žvaigždutėmis. Dauguma 2*–3* viešbučių Goa yra nedideli, kuklūs, kambarių įranga, santechnika ir baldai seni, oro kondicionieriai taip pat gali būti seni. Žemesnės kategorijos viešbučių teritorijos nėra didelės, tačiau gražiai apželdintos. Aukščiausios kategorijos, tarptautiniams viešbučių tinklams priklausantys viešbučiai yra prabangūs, įsikūrę erdvioje teritorijoje. Dauguma viešbučių turi Ajurvedos centrus, kuriuose dirba specialistai – gydytojai. Įstatymai reglamentuoja, kad Goa viešbučių pastatai turi būti nutolę nuo jūros ar vandenyno ne mažiau kaip 500 m, todėl net jei viešbutis yra pirmoje eilėje nuo jūros, o prieš jį nėra kitų statinių, jis vis tiek bus nutolęs nuo paplūdimio 500 ir daugiau metrų. Toks sprendimas priimtas dėl saugumo, siekiant išvengti cunamio ar potvynių grėsmės. Dėl šios priežasties Goa yra tik keletas viešbučių, kurie įsikūrę ant jūros kranto (jie buvo atidaryti iki išleidžiant tokį įstatymą).
Gyventojų būdo bruožai:
Indijoje labai gerbiamos šeimos tradicijos, ypatingai gerbiami vyresnio amžiaus žmonės. Neretai pasitaiko atvejų, jog vaikai, anūkai, tėvai ir seneliai gyvena vienuose namuose. Iš praėjusių amžių išlikusios „kastos", ryškus skirtumas tarp vargingiau ir labiau pasiturinčių Indijos piliečių kastų. Kultūra tokia stipri, kad ir šiais laikais jų laikomasi, pavyzdžiui tuokiamasi tik su tam tikros kastos žmonėmis. Aukštesnė ir labiau išsivysčiusi kasta užima aukštesnes pareigas tiek politiniame, tiek kasdieniniame gyvenime.
Ką verta išbandyti:
Apsilankykite turguje. Tai puiki pramoga ir nepamirštama patirtis. Rytietiški turgūs – tai tokia mistinė vieta, kur galima valandų valandas prasmegti tarsi meditacijoje. Kvapai, garsai, derybos, spalvos. Šimtai tūkstančių prekiautojų siūlys jums pačių nuostabiausių gėrybių, kuriomis garsėja Indija. Tai šilkai ir tekstilė, brangakmeniai ir antikvariniai daiktai, rytietiški baldai ir negirdėti prieskoniai, kvepalai ir aliejai, natūrali kosmetika ir vietinė keramika, paveikslai ir juvelyrika. Ajurveda – tai 5000 metų senumo Indijoje plačiai paplitęs mokslas apie kūno bei dvasios harmoniją. Švelnus ir humanistinis gydymo būdas be radikalių intervencijų. Ajurveda sako, kad liga – tai žmogaus vidinio disbalanso pasekmė ir ieško jos priežasčių. Derinant maistą, vartojant gydomųjų žolių mišinius, specialių pratimų, masažų su aliejais ir apskritai gyvenimo būdo korekcijos pagalba stengiamasi subalansuoti žmogaus fizinę bei dvasinę būseną ir tokiu būdu jį pagydyti arba užbėgti galimoms ligoms už akių. Ajurvedos gydymas, konsultacijos ir vartojamos priemonės yra pigesnės nei tradicinė medicina. Indijoje labai populiari joga. Yra daugybė vietų, kur galima poilsį suderinti su jogos praktika arba pasišvęsti tik savęs tobulinimui specializuotuose jogos centruose globojant patyrusiems jogos mokytojams. Indijoje yra nesunkiai prieinamos astrologų paslaugos. Daugelyje vietų galite gauti astrologo konsultaciją. Žinant savo tikslią gimimo datą bei laiką galima nebrangiai pasidaryti asmeninį horoskopą, gauti patarimų, kada geriau planuoti vestuves ar kitus svarbius gyvenimo įvykius.
Kurortai:
Goa pakrantė yra suskirstyta į paplūdimius. Kiekvienas paplūdimys turi savo pavadinimą.
Calangute – Šiaurės Goa paplūdimių „karalius“, labai komerciškas, su daug poilsiautojų. Aktyvus naktinis gyvenimas.
Baga – Calangute paplūdimio tęsinys. Mažesnis nei Calangute, populiarus ir dėl to kiek perpildytas turistų ir smulkių užkandinių. Netoli paplūdimio įsikūrę daug vidutinės klasės nebrangių viešbučių. Yra barų su karaoke, dideliais ekranais sporto rungtynėms stebėti. Šiame paplūdimyje veikia viena iš populiariausių Goa naktinių diskotekų – „Tito’s“.
Candolim ir Sinquerim – aukštesnio lygio, tvarkingesni Šiaurės Goa paplūdimiai. Mažiau žmonių. Populiarūs tarp keliautojų užsakomaisias skrydžiais. Sinquerim paplūdimys įsikūręs šalia Aquada forto, kurį XVII amžiuje įkūrė portugalai, norėdami kontroliuoti Mondovi upės ištakas ir apsaugoti Goa nuo priešų puldinėjimo.
Mobor ir Cavelossim – paplūdimiai, esantys Goa pietuose. Nedideli izoliuoti balto smėlio paplūdimiai ramaus poilsio mėgėjams. Šalia Mobor paplūdimio įsikūręs vienas iš prabangiausių Goa viešbučių –„The Leela“.
Palolem – pripažintas dailus paplūdimys, Goa vizitinė kortelė. Dar tik prieš keletą metų tai buvo laukinis nuošalus paplūdimys. Populiarus dėl žvejybos ir delfinų kruizų.
Anjuna – vaizdinga vietovė, baltas smėlis, vėsios bangos ir gausybė palmių. Ir anksčiau, ir dabar Anjuna ir nuo jos 8 km nutolusi Mapusa gyvenvietė išlieka mėgstamiausia hipių ar jų kultūrai prijaučiančių keliautojų susibūrimo vieta. Čia apsilankiusius užvaldo laisvės, taikos ir atsipalaidavimo pojūtis. Anjuna paplūdimyje trečiadieniais veikia Flea turgus. Čia prieš daugelį metų į Goa atvykę hipiai išleidę savo santaupas norėdami grįžti atgal į namus pardavinėdavo asmeninius daiktus.
Bogmallo – mažas ir išskirtinis paplūdimys centrinėje Goa dalyje, piečiau nuo Dabolim oro uosto. Puiki vieta norintiems vandens sporto pramogų, povandeninio nardymo.
Colva – populiariausias ir ilgiausias paplūdimys (apie 10 km) Goa pietuose. Labai mėgstamas vietinių gyventojų.
Lankytinos vietos:
Delis – milijoninis Šiaurės Indijos miestas, kuriame jau daugiau kaip 3000 metų gyvena skirtingų kultūrų tautos, čia vienas greta kito gyvuoja nesuvokiamas skurdas ir prašmatni prabanga. Tai miestas pribloškiantis savo dydžiu, gyventojų skaičiumi, transporto judėjimu. Senasis Delis - chaotiška miesto dalis, su siauromis gatvelėmis, turgavietėmis ir Mughal epochos architektūriniais paminklais. Trumpas sustojimas prie Raudonojo forto, buvusios imperatoriaus Shah Jahan rezidencijos. Dabartinį ansamblį sudaro rūmai, mečetė, parkas, minaretas. Vėliau apsilankymas Indijos didžiausioje mečetėje Jami Madij, pastatytoje XVII amžiuje. Ekskursiją tęsiamepo visiškai kitokį Naująjį Delį, kur plačios gatvės jungia tris atskirus rajonus prekybinį, gyvenamąjį ir vyriausybinį. Indijos Vartai (karo memorialo arka žuvusiems Indijos kariams), Parlamento rūmai, pačios brangiausios kiekvieno indo šventovės - Mahatmos Gandi kremavimo vieta ir Shanti Vata, vieta kur kremuota Indira Gandi, imperatoriaus Humayjun mauzoliejus. Varanasis – vienasseniausių Indijos miestų, įsikūrusių prie šventos Gango upės. Čia prie šventos upės krantų kasdien suplaukia tūkstančiai maldininkų, nuplauti viso gyvenimo nuodėmių. Tai švenčiausia vieta induistams, kurių daugelis iš čia palydimi į paskutinę kelionę. Indijos amžiaus masteliais Džaipuras yra visiškai jaunas miestas, kuris statėsi XVIII amžiuje. Beveik visas miestas pastatytas iš vietoje kasamo kalkakmenio. Šviesiai plytinė namų fasadų spalva miestui suteikia rožinį atspalvį. Rožinė spalva Indijoje reiškia svetingumą. Pačiame miesto centre – didžiulė observatorija, priklausanti maharadžos rūmų kompleksui. Čia yra didžiausias pasaulyje Saulės laikrodis,kuris vis dar tiksliai rodo laiką. Pažintis su Rajasthan sostine – Amber fortu, įkurta didžiojo kario ir astronomo maharadžos Jai Singh II prieš 260 metų. Tai XVI a, induistinės ir islamiškos architektūros statinys, iškilęs gražioje vietoje ant kalvos. Apsilankymas miesto rūmuose, maharadžų rezidencijoje. Šiame komplekse, kurio dalis skirta turistams, įrengtas muziejus, jame eksponuojami reti rankraščiai, meno kūriniai, maharadžų papuošalai, ginklai, rūbai. Taip pat aplankomas unikalus musulmonų architektūros pavyzdys, Mughal dvasią išlaikęs miestas – Fatehpur Sikri. Miestas pastatytas imperatoriaus Akbaro 1569 m, po 15 metų buvo apleistas dėl vandens stokos. Apžiūrimas Salimo Kristi kapas, Panč Mahal persiškas vėjo bokštas haremo moterims, Džama Masdižd mečetė. Kelionės į Indiją metu rekomenduojama apsilankyti Agroje Tadž Mahale – garsiajame architektūros šedevre, žinomame visame pasaulyje. Šį nuostabų paminklą 1630 metais pastatė Mughal imperatorius Šachas Džehanas, savo mylimai žmonai Mumtaz Mahal. Ansamblio statyba truko 17 metų, o statybinė medžiaga (marmuras, brangieji akmenys ir kt.) buvo gabenami iš viso pasaulio. Tadž Mahalas – meilės paminklas, vienas lankomiausių architektūrinių objektų visoje Indijoje. Maharadžos, brahmanai. Reikia nuvykti į Indiją, kad suprastum, kad tai – ne pasakų herojai. Kelionė po Indiją – kelionė laike. Po pažinties su šia nuostabia šalimi, ilgam išlieka neišdildomi prisiminimai ir įspūdžiai.
Svarbūs adresai:
Nei Lietuvos Respublikos ambasados, nei konsulato Indijoje nėra. Esant reikalui, kreipkitės į bet kurią Europos Sąjungos šalies ambasadą Indijoje.
Vokietijos ambasada Indijos Respublikoje:
No. 6/50G, Shanti Path,
Chanakyapuri, New Delhi - 110021.
Tel. +91-11- 44199199
Faksas + 91-11- 26873117
Graikijos ambasada Indijos Respublikoje:
EP-32, Dr. S. Radhakrishnan Marg
Chanakyapuri, New Delhi - 110 021
Tel. + 91-11-26880700
Faksas + 91-11-26888010
Artimiausia Lietuvos Respublikos ambasada Egipto Arabų Respublikoje:
47 Ahmed Heshmat Street
Zamalek
Cairo
ARAB REPUBLIC OF EGYPT
Tel. +20 2 736 4329
Faksas:+20 2 736 4326