Kada geriausia vykti (klimatas):

Klimatas Estijoje jūrinis, drėgnas. Estija yra vidutinėje klimato juostoje, jos klimatas skirtingas. Šiaurinėje Estijoje vasaros šiek tiek šaltesnės nei pietinėje jos dalyje, o žiemos švelnesnės šiaurinėje dalyje. Tokį klimatą įtakoja Baltijos jūra. Vasarą temperatūra svyruoja nuo +15 laipsnių šilumos iki +30 laipsnių šilumos, žiemą – nuo +1 laipsnių šilumos iki – 20 laipsnių šalčio.

Istorija:

Estija jau XIII a. pradžioje vadinta estų genties apgyventa teritorija, kurią sudarė 8 žemės. Per pirmuosius kryžiaus žygius į baltų ir finų žemes (XIII a. pradžia) Estija buvo padalyta. Pietų Estija pateko į Livonijos konfederacijos sudėtį, o šiaurės Estija nuo 1219 iki 1346 m. priklausė Danijai, kuri po estų Jurginių sukilimo (1343-1345) pardavė šiaurės Estiją Teutonų ordinui. Po metų valdyti šiaurės Estiją pavesta Livonijos ordinui. Livonijos konfederacijoje nebevartotas ir Estijos vardas. Jis atgaivintas 1583 m., kai šiaurinė Estija atiteko Švedijai ir įėjo į jos sudėtį kaip atskirai valdoma Estijos kunigaikštystė (vėliau provincija). Pietų Estija 1561 m. atiteko LDK (nuo 1569 m. – Abiejų Tautų Respublikai). Po Abiejų Tautų Respublikos-Švedijos karo (1600-1629) pietų Estija atiteko Švedijai, tačiau nebuvo sujungta su Estijos provincija, o kartu su šiaurinėmis latvių žemėmis (Vidžeme ir Rygos miestu) įėjo į Livonijos provincijos sudėtį. Nuo 1645 m., kai Švedija atėmė iš Danijos Saremos salą, iki Šiaurės karo pabaigos (1721) visa estų apgyventa teritorija priklausė Švedijai (paskutiniai švediškai kalbantys gyventojai buvo repatrijuoti į Švediją per vokiečių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metu).
1721 m., po Šiaurės karo visos švedų valdytos estų ir latvių žemės pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Buvusi švedų Estijos provincija tapo Estliandijos gubernija, o Livonijos provincija – Lifliandijos gubernija.
Estija nepriklausomybę paskelbė 1918 m. vasario 24 d., nors netrukdomai kurti nepriklausomą respubliką kliudė vokiečių okupacija, trukusi nuo 1918 m. vasario iki lapkričio mėn. Po Vokietijos kapituliacijos Pirmajame pasauliniame kare 1918 m. lapkričio 11 d., savo veiklą atnaujino Estijos Laikinoji Vyriausybė, vadovaujama Konstantino Petso.
Antrojo pasaulinio karo pradžioje 1940 m. birželio mėnesį, pagal ankstesnį TSRS susitarimą su Vokietija, šalį okupavo Tarybų Sąjunga, o po mėnesio buvo paskelbta Estijos Tarybų Socialistinė Respublika. 1940 m. rugpjūčio mėn. Estija prijungta prie Tarybų Sąjungos. Nuo 1941 iki 1944 m., kai šalis buvo okupuota vokiečių kariuomenės, Estija buvo pavaldi Ostlando generaliniam komisariatui ir patyrė Trečiojo Reicho genocidinę politiką.

Geografija:

Estija išsidėsčiusi šiaurinėje Europos dalyje prie Baltijos jūros. Šiaurėje ribojasi su Suomija, šiaurės vakaruose su Švedija. Pietuose Estija turi sienas su Rusija ir Latvija. Estija pati mažiausia iš Baltijos šalių. Tai šalis su daugybe ežerų ir salų, miškai dengia apie 30% šalies teritorijos.

Politika ir šalies valdymas:

Estija yra konstitucinė demokratija su vienerių rūmų parlamento renkamu prezidentu. Prezidentą 5 metų kadencijai renka parlamentas 2/3 balsų dauguma. Jei parlamente prezidento išrinkti nepavyksta, jis renkamas antrame ture, kuriame dalyvauja parlamento nariai ir 273 savivaldybių atstovai. Pagrindinė prezidento funkcija – ministro pirmininko skyrimas, kurį tvirtina parlamentas.

Ekonomika:

Pagrindinės ekonomikos šakos: elektronika, telekomunikacijos. Išvystyta transporto infrastruktūra. Ypač didelę įtaką daro atkeliavusios naujos technologijos iš Suomijos, Švedijos ir Vokietijos, trijų pagrindinių prekybos partnerių.

Maistas:

Per daugybę amžių daug kitų šį regioną valdžiusių tautų – danai, vokiečiai, švedai, lenkai ir rusai – paliko pėdsaką Estijos virtuvėje. Tradiciniai patiekalai yra marinuotas ungurys, kraujinė dešra bei raugintų kopūstų ir kiaulienos troškinys.
Alkoholiniai gėrimai:
Iš tradicinių gėrimų Estijoje pirma vietą užima garsus likeris Vanna Tallin. Tai geru skoniu ir kokybe pasižymintis gėrimas.
Šventinės ir nedarbo dienos:
Svarbiausios šventės: Nepriklausomybės diena (1918m.) Estijos Respublikos įkūrimo Deklaracijos diena (vasario 24d.), Joninės (birželio 24d.), Nepriklausomybės atkūrimo diena 1991m. ( rugpjūčio 20d.) Kalėdos (gruodžio 25d.)

Laikas:

Estijos laiko juosta GMT/UTC +2 val.

Gyventojai:

Gyventojų skaičius Estijoje yra apie 1,6 mln.

Kalba:

Estų kalba artima suomių, tačiau visiškai nepanaši į kitų Baltijos šalių – Latvijos ir Lietuvos – gyventojų kalbas ar į rusų kalbą. Apie ketvirtadalis gyventojų yra rusakalbiai.

Religija:

Tik 16% Estijos gyventojų tiki, kad egzistuoja Dievas, 49% tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija ir 10% netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis. Pagal šiuos duomenis, Estija turi mažiausią tikinčių Dievu gyventojų procentą Europos sąjungoje

Pinigai:

Estijos krona.

Pirkiniai lauktuvėms bei suvenyrai:

Tinkamiausios lauktuvės iš Estijos yra vilnoniai mezginiai, suvenyrai iš medžio ir dolomito, Vanna Talinn likeris. Be to, turistų lankomose vietose galima įsigyti ir kitus, su vietinėmis tradicijomis susijusius suvenyrus.

Transportas:

Didžiuosiuose Estijos miestuose veikia autobusų, troleibusų ir tramvajų linijos. Maršrutinių autobusų tinklas nėra labai paplitęs, dažniausiai maršrutiniai autobusai veža į didesnių miestų priemiesčius ir retai sustoja miestų ribose.

Arbatpinigiai:

Dažniausiai įskaičiuoti į sąskaitą, bet galite palikti smulkių už aptarnavimą.

Sveikata:

Privalomų skiepų nėra.

Vanduo:

Vandenį gerti iš čiaupo nepavojinga.

220 voltų/ 50 Hz. Naudojami europietiško stiliaus dvišakiai kištukai.

Telefonas:

Šalies telefono kodas – 372.

Dokumentai ir vizos:

Viza nereikalinga.

Šalies specifika:

Estija – žemumų šalis, du trečdaliai jos teritorijos ne aukštesni kaip 50 m. Per Estiją teka apie 7000 upių ir upelių, be to, čia tyvuliuoja daugiau kaip 1000 ežerų. Didžiausias Estijos ežeras – Peipusas. Juo eina dalis Estijos ir Rusijos sienos, be to, tai penktas pagal dydį gėlo vandens ežeras Europoje. Dar 10 proc. Estijos teritorijos sudaro salos Baltijos jūroje. Dvi didžiausios salos – Sarema ir Hyjuma. Estija - tai senas kultūrines tradicijas puoselėjanti nedidelė šalis, pasižyminti išsaugota gamta, gražiais miestais ir puikiomis poilsio galimybėmis. Buvusi žemės ūkio šalis, dabar Estija – pramoninis, miestiškas kraštas. Joje gaminama mediena, laivai ir maisto produktai. Estijos simbolis – Senojo Tomo vėtrungė ant Talino Rotušės bokšto. Talinas, nedidelis miestas, gali patenkinti net išrankiausio turisto poreikius. Pasivaikščiojimas saulėta uosto pakrante, peizažas su tolumoje stūksančiais Talino bokštais, klajonės vingiuotomis viduramžiško senamiesčio gatvelėmis, vakarienė apverstame laive-restorane – tai tik vienas iš daugelio galimų variantų. Talino senamiestis pasižymi originaliu išsidėstymu. Norint viską pamatyti, tenka kopti į Toompea kalną. Ten 1229 m. tvirtovės pavidalu “gimė” Talinas, o dabar viduramžiškų mūrų apsuptyje įsikūrusi ir Estijos vyriausybė. Saremoje laikas bėga neskubėdamas. Šios salos gyventojai vadovaujasi pagrindiniu principu - visa, ką jie turi, turi būti ypatinga, ne taip, kai kitų. Savas drabužių kirpimas, sava architektūra, sava tarmė, kurioje nėra raidės "y". Net alus savas ypatingas - Saremos. Atskirta nuo žemyninės Estijos Saremos sala visą istoriją tarsi tirpo savose sultyse. Žemyninėje šalies dalyje valstiečiai gyvena nedideliais vienkiemiais, o Saremoje iki mūsų laikų išliko kaimai. Į šį stebuklingą kraštą galima patekti keltu. Ši kelionė sudaro dalį Saremos kolorito, nes norint patekti į salą, būtina keltis per siaurą, iš viso apie 15 kilometrų, Turistų sąsiaurį. Keliautojai, patekę į Saremą , pirmiausia susižavi salos gyventojų buitimi. Tipiškas čia namas - tai stogas, dengtas nendrėmis, gausiai augančiomis seklumose, ir įstrižos tvoros. Aplinkinėse pievose auga laukinės orchidėjos, kadagiai ir gudobelės. O aplinkui - tokia pažįstama Baltijos jūra. Ji čia atrodo mėlyna ir beribė, ypač, kai žiūrima nuo skardžio į Panga pank - didžiausią iškyšulį Saremoje.

Kurortai:

Baltasis paplūdimys – įprastas dalykas Pernu gyventojams. Vos atšilus orams, jie čia praleidžia daugybę laiko: prie pat jūros kranto yra kelios kavinės, visada gali išsinuomoti gultą, o romantiškiems pasivaikščiojimams, sportui lieka plati balto smėlio pilna pakrantė. Drąsiausieji gali pavaikštinėti ir akmeniniu molu, bet vietiniai perspėja, kad juo eiti reikėtų ypač atsargiai, nes visi akmenys apžėlę dumbliais ir slidūs. Akmeninis molas yra kelių šimtų metrų ilgio, tad pasiekę jo pabaigą galite pasijusti atsidūrę Baltijos platybėse.

Lankytinos vietos:

Kelionę į Estiją siūloma pradėti nuo šalies sostinės Talino. Talino senamiestis sulaukia bene didžiausio turistų susidomėjimo, miestas nuo1997 metų įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Dauguma viduramžių bažnyčių, pirklių rezidencijų išlikę tokios, kokios buvo pastatytos XIII-XV a. Senamiesčio įžymybes galima apžiūrėti pėsčiomis. Aukštutiniame Taline yra Tompea pilis kur dabar įsikūręs Parlamentas, Domo Katedra, Rotušė, miesto amatininkų ir Juodagalvių gildijos pastatai. Įspūdingai atrodo ,,Storosios Margaritos Bokštas,, šalia kurio yra įėjimas į senajį Taliną.
Taip pat turistams siūloma persikelti į didžiausią ir gražiausią Estijos salą – Saremą. Čia atvyksta tie, kurie nori pailsėti nuo miesto triukšmo ir tempo. Kuressare – pagrindinis Sarema salos miestas, turintis 15000 gyventojų. Miestas žinomas nuo 12 amžiaus. Pagrindinės lankytinos vietos – senovinės pilies vienuolynas, vienas iš nedaugelio Pabaltyje, kuris gerai išsilaikė, beveik koks buvo pradžioje. Pilyje įkurtas istorinis muziejus, pasakojantis apie turtingą salos istoriją. Centrinėje miesto aikštėje yra Rotušė ir prekybos centrai. Čia pat turgus, kur turistų laukia didelis suvenyrų pasirinkimas iš medžio ir dolomito. Moterys su malonumu perka megztinius iš šilto estiško lino. 
Taip pat Kuressarės miestelyje siūloma pasigrožėti Angla vėjo malūnų kompleksu – tai vienintelė likusi malūnų kalva Sarema saloje. Anksčiau kiekvienas kaimas turėjo vėjo malūnų kalvas. Iki šių dienų yra išlikę tik penki sveiki malūnai. Turistams siūloma pamatyti ir unikalų Kalio meteorinį kraterį – ežerą. Kalio ežeras garsus, nes susiformavo iš meteorito, nukritusio į tą vietą prieš 2700 metų. Vilsandi nacionalinis parkas yra vakarinėje salos dalyje, kuris užima 180 kv.metrų plotą. Parkas dažnai vadinamas ,,Paukščių rojumi,,. Šiandien sala ir jos viduramžiškos bažnyčios, vėjo malūnai, reta laukinė gamta yra viena populiariausių Estijos vietų.

Svarbūs adresai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA
ESTIJOS RESPUBLIKOJE
Uus tn. 15
Tallinn 15070, ESTONIA
Tel.+372 616 49 91
Faks.+372 641 20 13
E-paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą