Kada geriausia vykti (klimatas):

Belgijos klimatas - vidutinių platumų jūrinis. Būdingos švelnios žiemos, šiltos vasaros. Visus metus dažni rūkai ir dulksna, o balandis ir lapkritis - ypač lietingi mėnesiai. Briuselyje temperatūros vidurkis svyruoja nuo 0-5°C sausio mėn. Ir 13-22°C liepą. Šalies pajūryje, temperatūrų vidurkis -  1-5°C sausio mėn. ir 14-22°C liepą.

Istorija:

100-44 m.pr. m. e. dabartinės Belgijos teritorijoje buvo Romos imperijos Galia Belgae provincija, kurioje gyveno keltų gentys belgai ir germanų gentys frankai. Nuo IV a. riba tarp šių dviejų genčių tapo riba tarp valonų ir flamandų. VIII a. teritorija tapo Karlo Didžiojo imperijos dalimi, IX a. – Lotaringijos karalystės dalimi. XII-XV a. teritorija buvo suskirstyta į Brabanto ir Liuksemburgo hercogystes, Flandrijos (Heno) grafystę ir Liežo vyskupystę. Nuo 1555 m. priklausė Ispanijai; 1713 m. pagal Utrechto sutartį atiteko Habsburgams; vėliau ją okupavo ir aneksavo Prancūzija. 1815 m. pagal Vienos kongresą atiteko Nyderlandams. 1830 m. spalio 4 d. Belgija tapo nepriklausoma karalyste. 1831 m. – karaliaus Leopoldo I įžengimas į sostą (nacionalinė šventė). 1914 m. – Vokietijos invazija; karalius Albertas I, rezistencinis judėjimas. 1919 m. pagal Versalio sutartį Belgijai atiteko Malmedi, Eupeno ir kt. teritorijos. 1940-1944 m. Belgija buvo okupuota Vokietijos. Karalius Leopoldas III valdė 1934-1951 m., pasirašė kapituliacijos aktą prieš nacistinę Vokietiją, buvo karo belaisvis, 1944 m. paliko šalį, 1950 m. grįžo ir sukėlė didžiulį gyventojų pasipiktinimą; atsisakė sosto sūnaus Bodueno labui.

Geografija:

Belgija - nedidelė valstybė šiaurės vakarų Europoje, jos krantus skalauja Šiaurės jūra. Šiaurėje ji ribojasi su Nyderlandais, pietuose - Prancūzija ir Liuksemburgu, vakaruose -  Vokietija.

Politika ir šalies valdymas:

Belgija nepriklausoma valstybė yra nuo 1830 m., jos politinė sistema – konstitucinė monarchija. Parlamentą sudaro dveji rūmai: Atstovų Rūmai, kurių nariai renkami ne daugiau kaip ketveriems metams, ir Senatas, arba Aukštieji Rūmai, kurių nariai renkami arba kooptuojami. Dėl savitos politinės padėties Belgiją paprastai valdo koalicinės vyriausybės.

Ekonomika:

Belgija - viena iš labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių Europos valstybių. Aukštas pramonės (mašinų, elektrotechnikos, chemijos, lengvosios) ir žemės ūkio lygis.

Maistas:

Belgijoje maisto gaminimo tradicijos ir paslaptys vis dar perduodamos iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas. Ir belgai labai dažnai sako: „Mūsų virtuvė, kaip ir mūsų tauta, iš šaknų yra buržuazinė, o namuose gaminamas maistas – pats geriausias“. Todėl yra išleistos tik kelios belgiškų receptų knygos, o maistas čia gaminamas yra nuostabus ir autentiškas. Maitinimo įstaigų Belgijoje yra įvairiausių – nuo kuklių bistro iki trijų žvaigždučių restoranų (beje, Belgijoje yra daugiausia restoranų, kuriems suteiktos žvaigždutės). Nesvarbu, kokio profilio restoraną pasirinksite, svarbu žinoti, kad aptarnaujami bet kuriame iš jų būsite aukščiausiu lygiu, tačiau ne itin greitai. Belgai ne tik paprasčiausiai pietauja – jie skanauja kiekvieną patiekalą, tad jei neturite daug laiko, geriau maistą pirkite gatvėje ar greitojo maisto restoranėlyje. „Greitasis maistas“ arba „gatvės maistas“ Belgijoje reiškia „gruzdintas bulvytes“, kurios pardavinėjamos beveik ant kiekvieno kampo. Kitas populiarus greitasis maistas – belgiški vafliai, kurie kepami ir parduodami mieste, turguose. Žiemą miesto gatvėse galima užuosti keptų kaštainių aromatą. Belgijoje nemažai ir sumuštinių barų, greitų užkandžių restoranėlių, tačiau verta pažymėti, kad visame pasaulyje populiarūs greitojo maisto restoranai „McDonalds“ čia dirba nuostolingai. Belgai, be jokios abejonės, yra įvairių rūšių mėsos mėgėjų tauta. Dominuojančios mėsos rūšys – kiauliena, jautiena, veršiena, vištiena ir triušiena. Be to, belgai itin vertina visų medžiojamų laukinių gyvūnų mėsą – nuo zuikienos iki šernienos. Čia taip pat labai populiari laukinių paukščių mėsa: ančių, tetervinų, putpelių, kurapkų ir balandžių. Mėsos patiekalai dažniausiai plaukte plaukia tirštuose padažuose, kurie gali būti įmantriausio skonio – nuo saldžiarūgščio iki deginančiai aštraus. Įdomu ir tai, kad Belgijoje mėsa gali būti derinama su saldžiais padažais, vaisiais, uogomis – tai tradicinį skonį turinčiam svetimšaliui atrodo išties keista ir neįprasta.  Nors Belgiją skalaujančios Šiaurės jūros kranto linijos ilgis tik 65 kilometrai, tačiau žuvis ir jūros gėrybės – itin reikšminga kasdienės belgų mitybos dalis. Moliuskai – viena iš belgų aistrų. Jie valgomi reguliariai, dideliais kiekiais ir ruošiami pačiais įmantriausiais būdais. Sakoma, jog keliaujant nuo Šiaurės jūros pakrantės iki Briuselio galima suskaičiuoti ne mažiau nei 30 skirtingų moliuskų gaminimo būdų. Iš olandų belgai išmoko gaminti silkę, kuri dažniausiai yra valgoma su pjaustytais žaliais svogūnais, tačiau taip pat gali būti ir kepama svieste. Vėžiai – taip pat itin mėgstama jūros gėrybė. Jie įgauna dievišką skonį, kuomet užpilami riebiu sviesto, grietinės ir baltojo vyno padažu. Upių žuvys – pagrindinis populiariosios belgiškos sriubos (waterzoo) produktas, tačiau belgai skundžiasi, jog šiomis dienomis dėl upių užterštumo virdami šią sriubą žuvį vis dažniau keičia vištiena. Šokoladas – belgų pasididžiavimas ir pagrindinis eksportuojamas maisto produktas. Kiekvienas belgas per metus vidutiniškai suvalgo apie aštuonis kilogramus šokolado. Sakoma, kad belgas Jeanas Neuhausas, įkūręs konditerijos gamybos kompaniją, 1857 m. pirmasis išrado dabar visų taip mėgstamą šokoladą. Įdomu tai, kad tais laikais šokoladas buvo naudojamas medicinos tikslais ir buvo parduodamas vaistinėse. Tikrasis belgiškas šokoladas yra be konservantų, jis gaminamas be nenatūralių saldiklių ar dažų. Būdingiausi belgiški desertai – virtos kriaušės ir džiovintos slyvos su raudonojo vyno padažu. Šie valgiai gali būti pagardinti ledais ir brendžiu. Belgams labai svarbus desertų patiekimo būdas – pyragai ir pyragėliai supjaustomi nedideliais gabalėliais, papuošiami apelsinų skiltelėmis, užpilami uogienėmis, sirupais. Belgija žymi ir savo saldžiaisiais vafliais, kurių receptūra neypatinga, gaminimo būdas nesudėtingas: vafliai kepami specialiai tam skirtose keptuvėse, tačiau pagardinti cukrumi, vaisiais ar plakta grietinėle įgauna nepakartojamą skonį.

Alkoholiniai gėrimai:

Belgija nuo seno garsėja alaus gamyba, čia gaminama daugiau nei 500 skirtingų alaus rūšių, tačiau tik pastaraisiais dešimtmečiais jis pradėtas eksportuoti į kitas šalis. Tradiciškai Belgijoje alus buvo gaminamas pažymėti svarbiems įvykiams – šventėms, inauguracijoms, vestuvėms. Belgijoje gausu alaus daryklėlių, įsikūrusių nedidelėse gyvenvietėse. Kai šalyje gaminama tiek daug alaus rūšių, gan sunku išsirinkti mėgstamiausią. Populiariausios belgiško alaus rūšys – „Jupiler“, „Cristal Alken“, „Duvel“, „Chimay“, „Kwak“, „Faro“, „Lambiek“ ir kt. Neįprastas lengvas, putojantis alus, kuriam būdingas vaisinis skonis, gaminamas tik nedideliame regione netoli Briuselio. Šis alus, skirtingai nei daugelis kitų šio gėrimo rūšių, raugiamas natūraliai – atvirose cisternose. Nuostabaus skonio alų Belgijoje gamina vienuoliai. Belgai be galo ištikimi vietiniams aludariams ir jų gaminamu alumi didžiuojasi taip, kaip prancūzai savo vynais. Belgijoje galima rasti alaus, kurio butelis yra užkimštas tarsi šampano, o tam tikros rūšies alus buteliuose brandinamas net iki šešerių metų. Kaip ir vyną, tam tikrą alų rekomenduojama gerti valgant specialų maistą, kad būtų sukurta ideali valgio ir gėrimo dermė. Reikia pabrėžti, kad belgiškas alus yra ne tik šalies nacionalinis gėrimas, jis taip pat gana plačiai naudojamas maisto gamyboje: aluje verdami, troškinami įvairūs valgiai, iš jo gaminami padažai ir užpilai. Be itin populiaraus alaus, Belgijoje taip pat mėgstamas džinas, kuris skirtinguose regionuose vadinamas „jenever“ arba „genievre“. Šis stiprokas alkoholinis gėrimas dažnai geriamas iš taurių, šiek tiek didesnių nei mažasis pirštas. Belgijoje gaminama apie 270 džino rūšių – kadagių, kalendrų ar kitokių prieskonių bei žolelių skonio. Belgijoje galima nusipirkti džino, supilstyto į akmeninius indus, – tai nuostabus suvenyras ir įdomi dovana.

Šventinės ir nedarbo dienos:

Sausio 1d. - Naujieji metai;
Kovas/balandis - Velykos;
Gegužės 1 d. - Darbo žmonių šventė.
Balandis, gegužė - Kristaus žengimo į dangų šventė, Šeštinės;
Gegužė,birželis - Sekminių savaitė (penkiasdešimt dienų po Šv. Velykų);
Liepos 21 d. - Belgijos Nepriklausomybės diena;
Rugpjūčio 15 d. - Švč. Mergelės ėmimo į dangų šventė, Žolinės;
Lapkričio 1 d. - Visų Šventųjų diena;
Lapkričio 2 d. - Vėlinės;
Lapkričio 11 d. - Karo veteranų diena;
Gruodžio 25 d. - Kalėdos.

Laikas:

Belgijos laiko juosta GMT/UTC +1 val.

Gyventojai:

92 proc. šalies gyventojų yra belgai. 6 proc. - gyventojai iš kitų Europos Sąjungos šalių. Dominuojančios tautybės: italai, prancūzai, olandai, marokiečiai, ispanai, turkai ir vokiečiai.
Kalba:
Belgijoje kalbama olandų arba belgiška prancūzų kalba.
Religija:
75% gyventojų sudaro Romos katalikai. Antra didžiausia religija yra islamas, kurį praktikuoja 3-4% gyventojų

Pinigai:

Piniginis vienetas – Euras.

Pirkiniai lauktuvėms bei suvenyrai:

Populiariausi suvenyrai iš Belgijos: šokoladas, belgiškas alus, rankų darbo amatų dirbiniai, tekstilės gaminiai, Flandrijos nėriniai, gobelenai, deimantai.

Transportas:

Belgijoje į reikiamą vietą nuvažiuosite autobusais, taksi.
Arbatpinigiai:
Arbatpinigiai paprastai neviršija 10 proc., gali būti ir mažesni. Restoranuose 15 proc. arbatpinigių įskaičiuojami į sąskaitą. Nešikai ir viešbučio bei teatro patarnautojai gauna po smulkų pinigėlį. Arbatpinigių nebūtina duoti taksistams.

Sveikata:

Privalomų skiepų vykstant į Belgiją nereikia.

Vanduo:

Gerti vandenį iš krano nepavojinga.

Telefonas:

Telefono kodas 0032.

Dokumentai ir vizos:

Europos Sąjungos šalių piliečiams vykstant į Belgiją viza nereikalinga.
Šalies specifika:
Belgija žavi jaukiais, romantiškais ir nepaprastai vaizdingais miestais, menančiais šlovingą praeitį. Kanalų išraižytas šiaurės Belgijoje esantis Flandrijos regionas garsus savo viduramžiškais, meno vertybėmis garsėjančiais miestais - Briuge, Antverpenu, Gentu. Pietuose esanti Valonija traukia Ardėnų kalnų kraštovaizdžiu, daugybe pilių bei miestais Liege, Namur, ir Tournai. Kelionė į Belgiją - puiki galimybė susipažinti su šalies siūlomomis grožybėmis, pasinerti į jos kosmopolitišką atmosferą bei paskanauti tikro belgiško šokolado ir alaus.

Ką verta išbandyti:

Būtinai paragaukite tikro belgiško šokolado, aplankykite kuo daugiau miestų, išgerkite alaus.

Turistiniai regionai:

Briuselis - šalies sotinė yra viena įspūdingiausių sostinių Europoje. Miestas didžiuojasi ypatinga architektūra: Royal rūmai, Cinquantenaire muziejus ir daug gražių bažnyčių. Briuselis - tai meno, muzikos ir mokslo miestas. Briuselyje būtina aplankyti: Didžiuosiu rūmus, Royal rūmus ir muziejų, teisingumo rūmai, Europos parlamentas, Jubilee Arch parkas ir muziejai, Roayl žalieji namai, kiniečių kvartalas, nacionaliniai botanikos sodai, centrinės Afrikos muziejai.
Ardennes regionas yra pietinėje šalies dalyje su sostine Ardennes. Ši šalies dalis ribojasi su Prancūzija ir turi kelis miestus, kurie įkurti 'ant' sienos. Tai įvairiapusiškas regionas, kuriame svečiai ras tiek pasyvų poilsį, tiek būdų aktyviai paatostogauti. Čia esantys miestai ir kaimai kupini paslapčių apie kultūrą ir istoriją. Šis regionas turi labiausiai išsaugotą gamtą: flora ir fauna, miškai, kalnai ir tekančios upės. Ardennes - tai puiki vieta slidinėjimui.
Flandersų vietovėse rasite brangiausią šalies miestą Bruges su nuostabaus grožio kanalais ir tilteliais, kurie lyginami su Amsterdame esančiais, tačiau yra gerokai švaresni. Tiems, kas pasiilgę senos architektūros, siūloma apsilankyti Ghent mieste, kuris alsuoja nepaliesta Flandersų praeitimi. Naktinio gyvenymo išsiilgę turistai turėtų apsilankyti netoli Briuselio esančiame studentų miestelyje Leuven.
Wallon regionas savo svečius su džiaugsmu palepins ne tik istorija ir kultūra, bet taip pat pasiūlys susipažinti ir su nuostabia šalies gamta išbandant pėsčiųjų takus, upių sroves ir kitus būdus aktyviam poilsiui.  Mietai Orval ir Chimnay - tai buvę vienuolių miestai, apie kuriuos dabar primena nepaprastos paslapies kupini vienuolynų griūvėsiai.

Lankytinos vietos:

Kelionės į Belgiją metu būtina aplankyti Belgijos miestus - Briuselį, Briugę, Antverpeną, Gentą. Pažintis su Belgija dažniausiai turistų pradedama nuo šalies sostinės. Briuselis laikomas visos Europos Sąjungos sostine, čia įsikūrę Europos parlamentas, Europos Komisija ir Taryba. Miestas garsus gausybe paminklų, pribloškiančia architektūra: Grand Palace – gražiausia Europos aikštė, Rotušė, Karalių rūmai, miesto simbolis Maneken Pis skulptūra,  Heiselio parodų parke stovi miesto simbolis – Atomijus. Dar viena Belgijos įžymybė, Briugė - senas flamandų miestas-muziejus, dar vadinamas “Šiaurės Venecija“. Čia sužavės vingiuotos senamiesčio gatvelės, kanalai, tiltai, Šv. Mergelės Marijos bažnyčia, kurioje galima pamatyti Mikelandželo “Dievo Motinos su kūdikiu“ skulptūrą. Antverpenas - antras pagal dydį šalies miestas, kur senovės didybė susipina su modernia kasdienybe. Gentas - didelis uostas, nuo seno žinomas kaip tekstilės pramonės centras. Miestas patiks kultūros mėgėjams, čia išlikusi Flandrijos grafų pilis, gotikinė katedra, miesto bokštas ir kt.

Svarbūs adresai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA BELGIJOS KARALYSTĖJE IR LIUKSEMBURGO DIDŽIAJAI HERCOGYSTEI
Rue Maurice Lietart 48
1150 Brussels, BELGIUM
 Tel.+32 2 772 27 50;
 Faks.+32 2 772 17 01;
  E-paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą