Kada geriausia vykti (klimatas):

Klimatas Airijoje švelnus, drėgnas, didelį poveikį daro Golfo šiltoji srovė: augmenija žaliuoja ištisus metus, visą laiką ganyklose ganosi galvijai. Vidutinė temperatūra sausio mėnesį 7°C, birželio mėnesį apie 19°C. Dažni krituliai, kai kuriose salos dalyse lyja 275 dienas per metus.

Istorija:

Pirmieji gyventojai Airijoje atsirado akmens amžiuje. Apie 300 m.pr.m.e., pereinamajame periode tarp bronzos ir geležies amžiaus, saloje pasirodė keltai. Romos imperijos laikais sala buvo žinoma kaip Hibernia. Romėnai salos nebuvo nukariavę, čia susiformavo keletas karalysčių ir kunigaikštysčių. V a. pr. per britų vergus Airiją pasiekė krikščionybė. Paplitus krikščionybei prasidėjo pirmasis Airijos suklestėjimo laikotarpis, kurį nutraukė vikingų žygiai. 1169 m. Airiją užkariavo normanai ir nuo to laiko prasidėjo Anglijos dominavimas saloje. Anglų užkariautojai konfiskavo airių žemes, o airius ištrėmė į nederlingus salos vakarus. Dėl anglų stambiųjų žemvaldžių politikos 1845-1849 m. kilusio bado metu mirė 1,5 mln. airių ir daugelis buvo priversti emigruoti į Ameriką. Tuo tarpu britų valdininkai vilkino priemones skirtas badui nutraukti.
Nuo 1801 m. sausio 1 d. iki 1922 m. gruodžio 6 d. visa Airijos sala buvo Jungtinės Karalystės dalis. Nuo 1874 m., o ypač nuo 1880 m., kai Airijos parlamentinei partijai ėmė vadovauti Charles Stewart Parnell, ši partija ėmė siekti Airijai autonomijos (Home Rule), išliekant Jungtinės Karalystės sudėtyje. Nuo 1886 m. tarp airių protestantų ėmė stiprėti ir junionistų judėjimas, nes protestantai, kurių didžioji dalis buvo atkraustytų dar Kromvelio laikais škotų ir anglų palikuonys, bijojo diskriminacijos, taip pat ekonominių ir socialinių privilegijų praradimo, jei airių katalikams pavyktų įgauti tikrą politinę valdžią. Nors junionistų judėjimas egzistavo visoje saloje, tačiau XIX a. pb. – XX a. pr. jis ypatingai stiprus buvo Alsteryje, kuris pasižymėjo didesne industrializacija nei likusi šalies dalis. Bijota, kad katalikai gali įvesti tarifinius barjerus, kurie neigiamai paveiktų Alsterio regioną. Be to, Alsteryje buvo daugiau protestantų nei kitose šalies dalyse ir junionistai sudarė daugumą keturiose regiono grafystėse. Vadovaujant Dubline gimusiam serui Edward Carson ir serui James Craig (vėliau Lord Craigavon) junionistų judėjimas tapo karingu. 1914 m. siekdamas išvengti sukilimo Alsteryje britų ministras pirmininkas Herbert Asquith, susitaręs su Airių palamentinės partijos vadovybe, į autonomijos Airijai suteikimo aktą įdėjo nuostatą, kad autonomija suteikiama 26 iš 32 grafysčių, o likusių statusas turėjo būti nustatytas vėliau. Autonomijos aktas taip ir neįsigaliojo, nes buvo nutarta jį sustabdyti iki tuo metu prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Tuo metu tikėtasi, kad karas baigsis iki 1915 m. Tikėdamiesi teigiamo Airijos autonomijos klausimo sprendimo airiai katalikai dešimtimis tūkstančių stojo savanoriais į britų armiją.
1919 m. sausio mėn., po 1918 m. gruodžio visuotinių rinkimų 73 iš Airijoje išrinktų 106 parlamento narių priklausė Sinn Féin partijai. Jie atsisakė užimti vietas britų Bendruomenių Rūmuose, o vietoje to sudarė Airijos parlamentą, pavadintą Dáil Éireann.
Dabartinė Airijos Respublikos teritorija, kuri apima 26 iš 32 saloje esančių grafysčių, susiformavo pirmojoje XX a. pusėje. 1921 m. gruodžio 6 d. jai buvo suteiktas dominijos statusas, kuris suteikė didesnį savarankiškumą vidaus politikos klausimais. Šešios grafystės Alsterio provincijoje liko Didžiosios Britanijos sudėtyje. Nuo to laiko prasidėjęs konfliktas Šiaurės Airijoje ilgą laiką temdė Airijos ir Jungtinės Karalystės santykius. 1949 m. balandžio 18 d. Airijai pasitraukus iš britų Tautų Sandraugos, šešios Šiaurės Airijos grafystės liko Jungtinės Karalystės dalimi.

Geografija:

Šiandieninė Airijos valstybė užima penkis šeštadalius Airijos salos. Likusi salos dalis, vadinamoji Šiaurės Airija, priklauso Jungtinei Karalystei. Salos paviršius panašus į dubenį. Salos vidurio lygumą supa pajūrio aukštumos. Bet aukštumos nesudaro ištiso kalnyno, tik pakraščiais yra išsidriekę pavieniai kalnai.
Politika ir šalies valdymas:
Airija pagal 1937 m. Konstituciją yra parlamentinė respublika. Aukščiausioji valdžia Airijoje priklauso parlamentui, kuris susideda iš dviejų rūmų – Senato ir Atstovų Rūmų. Atstovų Rūmai yra renkami visuotiniuose rinkimuose penkeriems metams. Prezidentas yra renkamas 7 metų kadencijai, ministrą pirmininką skiria prezidentas ir tvirtina parlamentas. Vykdomoji valdžia yra Ministrų Kabinetas, atsakingas Atstovų Rūmams.

Ekonomika:

Buvusi vargingiausia Europos Bendrijų šalimi, po ilgalaikio didelio ekonomikos augimo Airija tapo viena turtingiausių Europos Sąjungos ir pasaulio šalių. Airija yra stipri poindustrinė valstybė su puikiai išvystytais informacinių technologijų ir paslaugų sektoriais. Šalyje veikia daugelio tarptautinių programinės įrangos kūrimo korporacijų atstovybės bei centrinės Europos būstinės. Airijos darbo rinka pasižymi liberalumu, todėl pritraukia darbuotojų iš užsienio.

Maistas:

Tradicinis airiškas maistas labai paprastas ir kaimiškas, nes ši šalis gana ilgai buvo žemdirbių kraštas. Šimtą skirtingų patiekalų airis pagamins iš vieno produkto - bulvės. Keptos, virtos, troškintos, skrudintos bulvytės ir bulvių košė yra kasdienis airių maistas, bet lietuviai su savo kugeliais ir cepelinais juos vis tiek aplenkia - tarkuotų bulvių patiekalų Airijoje nėra. Taip pat gaminama daug maltos mėsos, avienos, paukštienos ir žuvies patiekalų. Tikras airis dieną pradeda sočiais pusryčiais. Iškepkite kiaušinį, pridėkite rūkytos šoninės, dešrelių, pakepintų pomidorų, grybų, kepeninės dešros, šviežių vaisių, duonos ar skrebučių su sviestu arba džemu, dar puodelis kavos su grietinėle ir trupučiu rudojo cukraus - štai jums ir airiški pusryčiai. Pietūs valgomi darbo dienos viduryje - apie 12-13 vai., dažniausiai sumuštinis arba sriuba. Airijoje mėgstamos tirštos trintų daržovių sriubos arba sultiniai su daržovėmis. Pagrindinis dienos valgis yra vakarienė, valgoma apie 18-19 vai. Vakarienei gaminami įvairūs karšti mėsos ar žuvies patiekalai. Tradicinis airiškas patiekalas - sluoksniuotas airiškas troškinys (Irish stew), gaminamas iš avienos, svogūnų, bulvių ir morkų. Sekmadienio pietūs dažno airio namuose yra jautienos kepsnys. Airijoje labai paplitę greitojo maisto restoranai, įvairios amerikietiško stiliaus užkandinės. Tradicinio airiško maisto ir juodojo airiško alaus galite paskanauti „pabuose". Kai airiai eina vakarieniauti į restoraną, jie dažniau renkasi įdomesnę ar egzotiškesnę kitų šalių virtuvę. Šioje šalyje yra daugybė itališko, azijietiško, meksikietiško ar graikiško maisto restoranų.

Alkoholiniai gėrimai:

Airiai piktinasi, kai pamato užsienieti gerianti ne Guinnessa. Tai – mėgstamiausias airių gėrimas. Dar labai puikus raudonas elis (ale) Smithwick's įdomaus ir neįprasto skonio. Labai populiarus Airijoje Guinnessso daryklos gamintas Budweiser.

Šventinės ir nedarbo dienos:

Airijoje kiekvienais metais yra devynios valstybinės šventės. Didysis penktadienis nėra valstybinė šventė. Kasmetinių valstybinių švenčių Airijoje sąrašas:
Naujieji metai (sausio 1 d.),
Šv. Patriko diena (kovo 17 d.),
Velykos,
Pirmasis gegužės, birželio ir rugpjūčio pirmadienis,
Paskutinis spalio pirmadienis,
Šv. Kalėdos (gruodžio 25 d.),
Šv. Stepono diena (gruodžio 26 d.).

Laikas:

Laiko juosta Airijoje – PL.

Gyventojai:

Airijoje gyvena apie 4,4 mln. gyventojų, iš kurių 96 proc. yra airiai.
Kalba:
Anglų ir airių.
Religija:
Didžioji dalis gyventojų yra Romos Katalikai (apie 90 proc. Airijos Respublikos gyventojų), likę daugiausiai protestantai.

Pinigai:

Piniginis vienetas – euras.

Pirkiniai lauktuvėms bei suvenyrai:

Guinness alus, suvenyrai su Airijos atributika.

Transportas:

Didžioji dalis Airijos transporto sistemos yra visuomeninė.

Arbatpinigiai:

Laiku atnešti maistą Airijoje neaktualu, todėl nepasipiktinkite ir palikite arbatpinigių apie 10-15% nuo sumos.

Sveikata:

Privalomų skiepų vykstant į Airiją nereikia.

Vanduo:

Gerti vandenį iš čiaupo nepavojinga.

Elektra:

Elektros įtampa Airijoje yra 220 V. Pasirūpinkite britišku adapteriu.

Telefonas:

Kodas +353.

Dokumentai ir vizos:

Europos Sąjungos piliečiams, vykstantiems į Airiją, viza nereikalinga.

Šalies specifika:

Nors Airijos istoriją temdė vargai ir neramumai, jos žmonės visada mėgo muziką ir žodinę kūrybą. Dažnai įvardijama šventųjų ir išminčių žeme, ši šalis yra daugelio anglakalbių rašytojų – Yeatso, Joyce’o, Becketto, Wilde’o, Shaw ir kitų – gimtinė. Iš Airijos yra kilusios tarptautinio garso roko grupės ir dainininkai – U2, The Corrs ir Sinéad O’Connor.

Gyventojų būdo bruožai:

Airiai yra paprasti, gyvo temperamento, mėgstantys bendrauti. Jiems būdingas romantizmas ir idealizmas, mėgsta humorą ir neoficialų bendravimą. Jie gana draugiškai priima svetimtaučius darbo kolektyvuose, yra paslaugūs, sveikinasi su nepažįstamais praeiviais gatvėse. Ypač žaviai pasisveikina vyrai, galvos krestelėjimu parodydami lyg nustebimą, lyg susižavėjimą. Taip pat jie labai mėgsta švilpauti, tarsi pamėgdžiodami nuo vandenyno atūžiančio vėjo muziką bei paukščių treles. Nors ir mėgstantys bendrauti, airiai labai vertina savo asmeniškumą. Namai yra jų tvirtovė. Jie gali daugelį metų susitikinėti aludėje, bet nepriimta, kad kas pasikviestų draugus į savo namus net ir gimtadienio švęsti.

Svarbūs adresai:

Lietuvos respublikos ambasada Airijoje:
90 Merrion Road, Ballsbridge, Dublin 4
IRELAND 
Tel.+353 1 6688292, +353 1 6781025
Faks.+353 1 6680004